NASA pristatė naują astronautų grupę, kuri bus žinoma kaip 24-oji klasė. Iš daugiau nei aštuonių tūkstančių paraiškų buvo atrinkti tik dešimt žmonių. Jie dabar pradės beveik dvejų metų mokymus Johnsono kosmoso centre, o ateityje gali tapti pirmąja žmonių karta, skirta kelionėms ne tik į Tarptautinę kosminę stotį, bet ir į Mėnulį ar net Marsą.
Ši atranka yra labai svarbi, nes NASA turi du tikslus. Pirmasis, tai tęsti mokslinius tyrimus žemojoje orbitoje, kur dabar yra ISS, o netrukus atsiras ir komercinės stotys. Antrasis, tai paruošti žmones ilgesniam buvimui už Žemės ribų, pradedant „Artemis“ programa, kurios tikslas yra nuolatinis žmonių buvimas Mėnulyje ir pasiruošimas kelionei į Marsą.
Atrinkti astronautai yra labai įvairūs, tai nuo karinių pilotų iki geologų, nuo gydytojų iki inžinierių, turinčių patirties su „SpaceX“ projektais. Tokia įvairovė būtina, nes ateities kosmoso misijos reikalauja skirtingų įgūdžių ir pasirengimo.
Kas pateko į dešimtuką?
Tarp naujai atrinktų astronautų yra patyrę karo lakūnai, kaip Adamas Fuhrmannas, skraidęs naikintuvais „F-16“ ir „F-35“, ar Erinas Overcashas, turintis patirties su naikintuvu „F/A-18“. Taip pat yra mokslininkų, pavyzdžiui, Laurenas Edgaras, kuri padėjo planuoti „Artemis III“ geologinius tikslus ir dirbo prie marsaeigių projektų.
Į komandą įtraukta ir Anna Menon, kuri jau skraidė komercinėje „Polaris Dawn“ misijoje, bei Imelda Muller, turinti didelę medicinos patirtį ir dirbusi su kosmonautų treniruočių įranga. Yuri Kubo per dvylika metų „SpaceX“ tapo vienu svarbiausių paleidimų vadovų, todėl jo patirtis labai vertinga NASA.
Kiekvienas atrinktas kandidatas turi unikalių įgūdžių, tai nuo testinių skrydžių kariuomenėje iki medicinos ar robotikos žinių. Tai reiškia, kad jie galės vieni kitus papildyti sudėtingose misijose.
Ko bus mokomasi?
Astronautų mokymų programa yra labai plati. Jie mokysis naudoti robotines sistemas, tokias kaip „Canadarm2“, išgyvenimo technikų sausumoje ir jūroje, taip pat Mėnulio geologijos per tikrus lauko darbus. Be to, bus treniruotės „Neutral Buoyancy Laboratory“ baseine, kuris leidžia imituoti kosmoso sąlygas.
Jie skraidys specialiais reaktyviniais lėktuvais, kad priprastų prie didelių apkrovų, mokysis kalbų ir medicinos pagrindų. Svarbi mokymų dalis yra sprendimų priėmimas sudėtingose situacijose, tai reikia mokėti veikti nei per anksti, nei per vėlai, nes kosmose kiekviena sekundė lemia labai daug. Tai bus pasirengimas ne tik darbui ISS, bet ir būsimoms komercinėms stotims bei ilgoms Mėnulio misijoms.
Kai kurie vardai jau dabar laikomi labai perspektyviais. A. Menon yra patyrusi kosmoso skrydžių dalyvė, todėl gali greitai tapti viena iš pirmaujančių kandidate į svarbiausias misijas. L. Edgar tikimasi vadovaus moksliniams tyrimams, ypač renkant Mėnulio ar Marso mėginius.
Y. Kubo su savo „SpaceX“ patirtimi yra vertinamas kaip tiltas tarp NASA ir privačios kosmoso industrijos. O tokie pilotai kaip E. Overcashas ar Spies garsėja kaip žmonės, pasiruošę prisiimti riziką ir priimti svarbiausius sprendimus.
Kodėl tai svarbu mums?
Naujoji astronautų klasė, tai ne tik kelionės į kosmosą. Kiekviena jų treniruotė ir kiekvienas eksperimentas sukuria technologijas, kurios vėliau atkeliauja į mūsų kasdienį gyvenimą.
Tai gali būti patvaresnė elektronika, geresnės vandens filtravimo sistemos, efektyvesnis energijos saugojimas ar net pažangesnės medicinos priemonės. Be to, kosmoso misijos kuria darbo vietas privačiame sektoriuje ir spartina inovacijas.
Galų gale, kažkas iš šios dešimtuko komandos gali būti pirmasis žmogus, kuris žengs į Marsą. Tai žmonės, turintys ne tik ypatingus įgūdžius, bet ir didžiulę psichologinę ištvermę. Nuo jų priklausys, ar žmonija sugebės žengti kitą didelį žingsnį kosmose.
