Kasmet deklaravimo laikotarpis tampa savotišku finansiniu inventorizacijos momentu – apie 1,5 milijono gyventojų peržiūri praėjusių metų pajamas ir pateikia gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas. Būtent tuomet paaiškėja, ar susidarė permoka, kuri bus grąžinta, ar priešingai – teks papildomai sumokėti.
Svarbu žinoti, kad galutinis rezultatas apskaičiuojamas ne tik pagal darbdavių pateiktus duomenis. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) remiasi ir bankų, draudimo bendrovių bei kitų įstaigų informacija apie gyventojams išmokėtas A ir B klasės pajamas bei jų patirtas išlaidas. Šie duomenys VMI turi būti pateikti iki vasario 17 dienos.
Dėl šios priežasties gyventojams rekomenduojama deklaracijas pradėti teikti nuo vasario 18 dienos. Jei deklaracija pateikiama anksčiau, kol dar ne visi tretieji asmenys perdavė informaciją, vėliau gali paaiškėti, kad ją reikia tikslinti. Kaip aiškina VMI vadovės pavaduotojas Martynas Endrijaitis, palaukus nustatyto termino, deklaracijoje dažniau matomi jau galutiniai preliminarūs duomenys.
Norint sužinoti, ar susidarė permoka, ar nepriemoka, pirmiausia reikia prisijungti prie VMI interneto svetainės ir pasirinkti prisijungimą prie Elektroninio deklaravimo sistemos (EDS). Tai galima padaryti per elektroninę bankininkystę ar kitais siūlomais būdais. Prisijungus pagrindiniame puslapyje pateikiama atitinkamų metų deklaracijos forma bei nuoroda jos pildymui.
Prieš teikiant deklaraciją rekomenduojama atsidaryti pažymos kortelę, kurioje surinkti duomenys apie gautas pajamas ir išlaidas. Patikrinus, ar informacija išsami ir tiksli, galima tęsti pildymą. Pateikus deklaraciją iš karto matoma, ar VMI grąžins dalį sumokėto mokesčio, ar teks primokėti.
Praėjusiais metais iki gegužės 2 dienos pajamas deklaruoti privalėjo gyventojai, kurie norėjo pasinaudoti GPM lengvatomis, pardavė trumpiau nei trejus metus išlaikytą automobilį arba trumpiau nei dešimt metų turėtą nekilnojamąjį turtą, išskyrus atvejus, kai gyvenamajame būste bent dvejus metus buvo deklaruota gyvenamoji vieta. Taip pat pareiga galiojo nuomojusiems turtą, gavusiems daugiau nei 2,5 tūkst. eurų vertės dovanų iš ne šeimos narių ar daugiau nei 500 eurų palūkanų iš paskolų, indėlių ar vertybinių popierių.
Deklaruoti reikėjo ir tiems, kurie vykdė individualią veiklą pagal pažymą ar turėjo verslo liudijimą, net jei faktiškai pajamų negavo. Be to, tai buvo aktualu asmenims, kuriems per metus buvo pritaikytas per didelis neapmokestinamųjų pajamų dydis, bei tiems, kurie pagal užimamas pareigas privalo deklaruoti turtą ir pajamas.
Statistika rodo, kad už 2024 metus deklaracijas pateikė daugiau nei 1,5 milijono gyventojų. Daugiau nei 861 tūkst. jų deklaravo apie 405 milijonus eurų grąžintino mokesčio, o maždaug 495 tūkst. nurodė mokėtiną apie 440 milijonų eurų sumą. Vieniems deklaravimas tampa galimybe susigrąžinti dalį lėšų, kitiems – pareiga papildyti biudžetą.
Deklaravimo procesas iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti formalus, tačiau jis turi realių finansinių pasekmių. Todėl svarbiausia neskubėti, palaukti, kol sistemoje atsiras visi duomenys, ir tik tada pateikti galutinę deklaraciją.
