Dar besibaigiant žiemai kelininkai įspėjo, kad ilga ir snieguota žiema keliuose paliks didžiulius randus. Galbūt „Duobių prevencija“ būtų išgelbėjusi ne tik draudimo kompanijas ir savivaldybes nuo didžiulių žalų vairuotojams atlyginimo bei užtikrinusi pagrindinių eismo dalyvių – vairuotojų – saugumą, tačiau ja nepasinaudota.
Dalyje miesto kasdien tenka įveikti ilgus duobėto kelio ruožus ir važiuoti „į kopėčias susisukusiu“ asfaltu ne tik 50 kilometrų per valandą, bet 60 km/val. greičiu. Jei dar neteko būti kaltam dėl kelio nelygumų sukelto eismo įvykio, skubame informuoti, kas jūsų laukia.
Už ratą duobėje – 100 litų bauda
LTV laidoje „Pinigų karta“ Vilniaus savivaldybės įmonės „Grinda“ direktorius Algimantas Vilūnas teigė, esą greitį viršijantiems kelių ereliams kompensuoti už patirtą žalą nereikia.
„Šiemet ne vienetais, o kartais yra daugiau. Per 2010 m. gavome pretenzijų už 40 tūkstančių [litų]. Kai draudimo kompanijos atsibus, <...> įsivaizduoju, kad ši suma išaugs dvigubai. Apie 2011 metus bijau pagalvoti, nes dabar jau keliasdešimt vairuotojų pareiškė pretenzijas“, – kovo pabaigoje teigė direktorius, pridurdamas, kad šiems vairuotojams išsiųsti atsakymai, jog žalos atlyginti neketinama.
Laikas.lt skaitytojas pakliuvo į „leistino“ greičio pinkles. Važiuodamas Vilniuje esančios Geležinio Vilko gatvės I-ąja juosta 60 km/val. greičiu, jo vairuojamas automobilis nespėjo išvengti aštriabriaunės duobės, kurios gylis apie 12 cm, plotis apie 30 cm. Kadangi kelias buvo duobėtas, eismas intensyvus, esą nebuvo galimybės automobilį perrikiuoti į kitą eismo juostą ar manevruoti.
Pirmiausia tokią situaciją pakomentuoti prašėme SĮ „Grindos“, kiek jau šiemet duobių sulopyta, kiek likę ir ar svarstyta galimybė „neįprastą“ pavasarį sumažinti automobilių greitį mieste. Su A. Vilūnu portalui nepavyko nei pasišnekėti, nei sulaukti kitokio išsamesnio atsakymo. Direktoriaus sekretorės tikinimu, vadovas negali pasakoti visko kiekvienam žiniasklaidos atstovui atskirai, nes paprasčiausiai turi dirbti.
Skaitytojo teigimu, ankščiau ši vieta buvo pažymėta, tačiau dėl nežinomų aplinkybių kelio ženklas buvo pašalintas, įspėjamųjų ženklų neliko. Vadinasi, kelias pripažintas tinkamu „magistraliniam“ automobilių greičiui… Manevruojant, stengiantis išvengti duobės, juk dar reikia spėti įsitikinti, kad nėra „gyvos“ kliūties – kito automobilio, svarstė įvykio kaltininkas.
„Nusprendžiau, kad žala padaryta man ir užregistravau įvykį Kelių policijoje. Maniau, kad bus atitinkamas dėmesys iš kelių tarnybos ar iš savivaldybės. Pasirodo, kelių eismo taisyklėse parašyta, jog baudžiama, jei esą nepasirinkau saugaus greičio ir neišvengiau susidūrimo su kliūtimi. Tad pažeidžiau kelių eismo taisyklių punktą“, – teigė vairuotojas, kurio automobilio padanga įvykio metu buvo visiškai suniokota, ir nors dėl to nebuvo sutrikdytas eismas, kelių policija vairuotojui skyrė vieną mažiausių 100 litų baudą – už įvažiavimą į duobę, kurios galėjo išvengti, pasirinkdamas tinkamą važiavimo greitį, įvertindamas eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti automobilį iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties.
Mažesnis greitis nuo duobių nesaugo?
„Dalis sutarčių su savivaldybe numato, kad mes esame atsakingi už gatvių būklę, tačiau reikia gero finansavimo, – apie abipusią atsakomybę kalbėjo TV laidoje kalbėjo „Grinda“ direktorius. Esą kad vairuotojas – čia trečias „įsipareigojimų“ dalyvis, privalantis įvertinti kelio būklę ir pasirinkti saugų greitį.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Valdymo organizavimo skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio vedėjos Evelinos Pagounis teigimu, tiksliai ir teisingai be konkrečių duomenų pakomentuoti skaitytojo pateikto atvejo ir teigti, teisingai ar ne, jis nubaustas, be konkrečios administracinio teisės pažeidimo bylos duomenų nėra galimybės. Kelių policijos atstovės teigimu, Vilniaus miesto gatves prižiūri Vilniaus miesto savivaldybė – ji ir atsakinga už gatvių tvarkymą bei priežiūrą.
Tačiau atrodo, kad Vilniaus miesto savivaldybėje net nebuvo svarstyta galimybė sumažinti didžiausią galimą greitį duobėtose gatvėse ir taip galbūt nuo papildomų išlaidų apsaugoti ne tik draudimo bendrovių ir vairuotojų, bet ir savo kailį.
Savivaldybės Eismo organizavimo skyriaus vedėjo Algirdo Šešelgio teigimu, automobilių eismo ir greičio apribojimai vykdomi tik tose vietose, kur atliekami kelio remonto darbai.
Taip, visų duobių juk neapjuosi ir nesužymėsi, tačiau kai visi „šaukia“, kad ši žiema „pridirbo“ daugiau nei įprasta, turėtų būti priimami ir nepopuliarūs sprendimai. Kelių policijos duomenimis, leistinas greitis yra didesnis nei 60 km/val. Geležinio Vilko, Stepano Batoro, Tūkstantmečio gatvių tam tikrose atkarpose.
KET numatytas draudimas važiuoti be reikalo pernelyg lėtai, taip esą trukdant normalų kitų transporto priemonių eismą, tad važiavimas mažesniu nei kiti eismo dalyviai greičiu, net ir bandant išvengti duobių, gali būti baudžiamas.
Kelios „pavasariškos“ KET pamokėlės
133 – Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.
134 – Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.
138 – Kelių ruožuose, kur eismo sąlygos leidžia saugiai važiuoti greičiau, policijos ir kelio savininko sprendimu maksimalus leidžiamas greitis gali būti padidintas pastačius atitinkamus kelio ženklus.
140.3 – Vairuotojui draudžiama važiuoti be reikalo pernelyg lėtai, trukdant normalų kitų transporto priemonių eismą.
Pamokanti patirtis
„Kasko“ draudimo rūšis – bene vienintelė alternatyva savivaldybės (kelio savininko) kabinetų durų varstymui ir patikimesniam bei greitesniam patirtų nuostolių kompensavimui. Tuo įsitikinęs ir į duobę pakliuvęs vairuotojas.
