Pačiame Palangos centre, Vytauto gatvėje, sunku nepastebėti grakštaus, bangos formą atkartojančio medinio pastato. Ne vienam poilsiautojui Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vasaros skaitykla seniai yra tapusi neatsiejama kurorto dalimi, teikiančia malonią priebėgą nuo miesto šurmulio, saulės vonių ar lietaus.
Be šios skaityklos papraščiausiai sunku įsivaizduoti vasarinę Palangą. Laikas joje, regis, teka kitu ritmu, lankytojai nė iš tolo neprimena triukšmingų lėbautojų, užtvindančių J. Basanavičiaus gatvę, o subtili 7-ąjį dešimtmetį menanti pastato architektūra kuria nepamirštamo lengvumo ir jaukumo įspūdį.
Pradžia – ant Birutės kalno
Laisva vasaros savaitė – puiki proga atsidėti kiek apleistiems pomėgiams, todėl užsukusi į skaityklą, atitinkamoje lentynoje imu ieškoti ispanų kalbos žodyno. Paslaugios darbuotojos pasisiūlo pasiteirauti jo pas skaityklos vedėją.
Už poros minučių su žodynu rankose pasirodo charizmatiška moteris ir užkalbina mane švaria ispanų kalba. Taip visai netikėtai užsimezga pokalbis su skaityklos vedėja Vanda Kliučininkiene, gimusia lietuvių išeivių šeimoje Urugvajuje ir vadovaujančia skaityklai jau gerus keturiolika metų.
Nedaug kam žinoma, kad Palangos vasaros skaityklos istorija 1965 m. prasidėjo Birutės kalno koplyčioje. Skaityti periodinius leidinius joje buvo galima vieną vasarą. 1966 m. skaitykla persikėlė į architekto Albino Čepio suprojektuotą pastatą Vytauto gatvėje. Ilgametės darbuotojos prisimena, kad tuomet ši vieta buvo tikras intelektualų traukos centras. Skaitykloje lankydavosi ir Lietuvos, ir kitų šalių meno pasaulio atstovai, vykdavo įvairūs kultūriniai renginiai.
Ekonominės blokados metais skaitykla buvo uždaryta. V. Kliučininkienė prisimena, kad pradėjus jai vadovauti 1996 m., teko susidurti su galybe problemų. Pastatas ir jo aplinka buvo labai apleisti, knygų fondas sunykęs ir pasenęs, be to, strategiškai patogia vieta kaipmat susidomėjo įvairaus plauko vertelgos.
Šimtamečio ąžuolo pašonėj
Vis dėlto darbuotojų iniciatyva skaitykla buvo suremontuota, sutvarkyta jos teritorija, iš pagrindų atnaujintas knygų fondas, kiekvieną sezoną pasipildantis naujais leidiniais, ir išspręstos įvairios biurokratinės problemos. Šiandien skaitytojai čia gali pavartyti ne tik populiariausią Lietuvos ir užsienio spaudą, bet ir rasti puikios literatūros. Knygas už piniginį užstatą galima išsinešti ir į namus.
Akį traukia ir neatsiejamas skaityklos akcentas – daugiau nei 150 metų skaičiuojantis ąžuolas, architekto sumaniai įkomponuotas į pastato projektą ir toliau augantis pagindinėje skaitytojus aptarnaujančioje salėje.
Skaitykloje daug dėmesio skiriama ir mažiesiems – jiems įrengtojoje salėje gausu vaikiškų knygų, o jauki aplinka kviečia atsidėti kūrybai: piešti, karpyti, lankstyti. Kaip ir pridera save gerbiančiai viešajai vaikų erdvei, geriausi darbeliai yra eksponuojami.
Jaukiose salėse ir vidiniame kiemelyje girdimas sklaidomų puslapių šiugždėjimas, nuolat rengiamos Lietuvos ir užsienio menininkų parodos, literatūriniai vakarai ir susitikimai su rašytojais skaityklai ir toliau sėkmingai pelno intelektualios erdvės vardą. Kukli šurmuliuojančių gatvių fone, bet būtina kaip kultūrinės praeities ir dabarties jungtis, ji nejučia traukia sugrįžti.
Šiek tiek naudingos informacijos: nemokamai į skaityklą gali patekti visi, turintys Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos pažymėjimą. Kiti skaitytojai gali įsigyti dešimties arba vienos dienos bilietą, kainuojantį atitinkamai 3 arba 1 litą. Vaikams skaityklos paslaugos nemokamos.
