Kai prieš trejus metus į orbitą iškilo keli interneto ryšio palydovai, viešojoje erdvėje imta trimituoti, jog ruošiama tikra pasaulinė revoliucija, o įprasto interneto tiekėjams ateis sunkūs laikai. JAV milijardieriui Elonui Muskui priklausantis „Starlink“ projektas šiandien iškėlęs jau daugiau kaip 1000 palydovų, o iki 2026 m. jų skaičius turėtų siekti apie 12 tūkst. Ar „Starlink“ projektas tikrai sukels žadėtą interneto perversmą?
„Lietuva turi vieną geriausiai išvystytų mobiliojo ir fiksuoto ryšio infrastruktūrų, todėl „Starlink“ palydovinis internetas šalyje – mažai aktualus. Nemaža paslaugų, ryšio įrangos ir įrengimo kaina turėtų mažą potencialą konkuruoti su interneto tiekėjais, už žemesnes kainas siūlančiais dar ir geresnes interneto charakteristikas. Visgi „Starlink“ gali sumažinti šiandien dar apskritai neturinčių interneto gyventojų skaičių“, – pranešime žiniasklaidai aiškina Gintas Butėnas, „Bitė Lietuva“ technologijų vadovas.
„Starlink“ patobulino internetą
Palydovinis internetas nėra naujiena – jis plačiau pradėtas naudoti maždaug prieš 25 metus.
Ankstesni palydovai, esantys geostacionarioje orbitoje, (nekeičiantys savo padėties žemės atžvilgiu) nuo Žemės nutolę – net apie 30-35 tūkst. kilometrų. Dėl to, kad duomenų paketams reikia nukeliauti ne 35 tūkst. kilometrų, o dvigubai daugiau (palydovui reikia atsisiųsti reikiamą informaciją ir nusiųsti atgal į konkretų įrenginį), taip pat dėl pačios ryšio technologijos ypatumų, gaunami pakankamai dideli vėlinimai – 500-1000ms. Tokia delsa neleistų sklandžiai žaisti žaidimų internete, tačiau duomenų perdavimo sparta yra pakankama didesnių dokumentų atsisiuntimui ar „Youtube“ vaizdo įrašų peržiūrai.
„E. Musko komandai pavyko delsą, t.y. „reakciją“ pagerinti net 25 kartus. Palydovai iškelti gerokai arčiau Žemės – už 500-600 km. Šie palydovai keičia savo padėtį Žemės atžvilgiu – t.y. keliauja tam tikru greičiu. Nors šiandien „Starlink“ ryšys yra dar šiek tiek prastesnis už mobilųjį 4G, tačiau pakankamai kokybiškas ir ateityje galėtų užtikrinti internetą didesnėje pasaulio dalyje”, – priduria G. Butėnas.
Šiuo metu inovatyvus sprendimas aptarnauja dar itin mažą kiekį – apie 10 000 klientų Šiaurinėje JAV dalyje, Kanadoje, Didžiojoje Britanijoje. Visgi vizionieriaus E. Musko vadovaujama kompanija aktyviai plečiasi tam, kad iki 2022 metų teikiama paslauga galėtų naudotis visas pasaulis.
Lietuvoje neleis konkuruoti ir 5G
„Starlink“ planuoja iki 2026 m. iškelti apie 12 tūkst. aplink Žemę besisukančių palydovų. Vienu metu Lietuvą dengtų apie pusantro palydovo. G. Butėnas pastebi, jog vienas palydovas gali pernešti apie 20 gigabitų per sekundę duomenų srautą. Tokiu atveju mūsų šaliai iš viso atitektų apie 30 gigabigų per sekundę srauto.
„Šios fizinės galimybės leistų aptarnauti vos apie 30 tūkst. klientų Lietuvoje. Norint išnaudoti palydovinio interneto galimybes, papildomai vartotojams reikėtų įsigyti išorines antenas. Ši įranga kainuotų apie 600 eurų, o „Starlink“ mėnesinis mokestis siekia dar apie 100 eurų. Akivaizdu, kad toks sprendimas būtų aktualus tokiose vietovėse, kur nėra jokių ryšio alternatyvų: siūlomas internetas tradicinėmis priemonėmis būtų ir spartesnis, ir pigesnis, todėl neapsimokėtų privatiems ir verslo klientams. Vartotojai Lietuvoje nepajustų papildomos naudos“, – tvirtina „Bitės“ technologijų vadovas. Palydovinis ryšys dirba aukštesniais nei 10GHz dažniais, tad ryšiui užtikrinti reikalingas tiesioginis išorinės antenos matomumas su palydovu, t.y. kad antenos nebūtų užstotos.
G. Butėno teigimu, „Starlink“ negalėtų konkuruoti Lietuvoje dar ir todėl, kad, tikėtina, jog per artimiausius kelerius metus pilnai startuos penktosios kartos mobilusis ryšys. 5G bus tūkstantį kartų greitesnis ir patikimesnis už 4G ryšį, o „Starlink“ šiuo metu galimybėmis nusileidžia net ir pastarajam.
Alternatyva kalnuotiems, nutolusiems regionams
Vis dėlto pasaulyje netrūksta vietų, kur „Starlink“ galėtų sulaukti sėkmės. Apskaičiuota, kad šių metų sausį 40,5 proc. pasaulio gyventojų dėl įvairių priežasčių neturėjo interneto, o E. Musko projektas gali sumažinti šį skaičių teritorijose, kur prastas interneto padengimas arba jo visai nėra.
„Afrikos žemyne yra nutolusių šalių, kur itin sudėtinga užtikrinti stabilų interneto ryšį. Šiuose regionuose žmonės gyvena prastai, dažnai naujai pastatyti mobiliojo ryšio bokštai tampa vagysčių objektais, kai vietiniai gyventojai nurenka antenas, kabelius, siųstuvus. Prie bene kiekvienos ryšio stoties tenka paskirti apsaugos komandą. Taip pat labai dažnai būna, kad net nėra galimybių tokių objektų pajungti prie elektros tinklų, nes jų ten visai nėra“, – pasakoja ekspertas.
Anot jo, „Starlink“ būtų naudingas ne vien nutolusiems regionams. Palydovinis ryšys galėtų būti alternatyva Italijai, Graikijai ir kitoms pietų šalims, pasižyminčioms kalnuotomis vietovėmis. Jose dėl skirtingo reljefo kartais prastai veikia net ir mobilusis ryšys.
„Taip pat greičiausiai ir lietuviai slidinėtojai yra pastebėję, kad ir tam tikruose Šveicarijos slidinėjimo kurortuose pasitaiko, kad interneto ryšys būna gana prastas ir vos siekia 2G. Ten paslaugų kainos žymiai aukštesnės nei Lietuvoje, o infrastuktūra neišvystyta taip gerai kaip pas mus. Tokiuose regionuose „Starlink“ turi potencialo, nes palydoviniu ryšiu galėtų naudotis gana didelės teritorijos“, – tikina G. Butėnas.
