Daug metų 10 tūkst. žingsnių per dieną buvo laikomas auksiniu fizinio aktyvumo standartu. Šis skaičius tapo pasauliniu sveikatos ir sporto simboliu, o išmanieji laikrodžiai ir programėlės nuolat ragina jį pasiekti. Tačiau naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad ši „magija“ gali būti tik senas rinkodaros triukas. Tikroji nauda sveikatai prasideda jau gerokai anksčiau, nei daugelis galvoja.
Tyrimas, publikuotas prestižiniame žurnale „The Lancet Public Health“, meta iššūkį populiariam įsitikinimui ir atskleidžia, kad norint reikšmingai sumažinti ankstyvos mirties bei sunkių ligų riziką, visiškai pakanka mažesnio žingsnių skaičiaus.
Rezultatai, paremti daugiau nei 16 000 suaugusiųjų duomenimis, parodė aiškią tendenciją – net vidutinis kasdienis 4 000 žingsnių tikslas suteikia daugiau naudos nei minimalus judėjimas, o apie 7 000 žingsnių jau ženkliai gerina sveikatą.
Pagrindinė tyrimo autorė, Sidnėjaus visuomenės sveikatos mokyklos profesorė Melodie Ding, pabrėžė, kad nors fizinis aktyvumas visada buvo siejamas su gera savijauta, oficialios rekomendacijos dažniausiai remiasi aktyvumo minutėmis per savaitę. Tačiau daugeliui žmonių patogiau sekti žingsnius – jie suteikia paprastą ir lengvai suprantamą progresą.
Kiek žingsnių iš tiesų pakanka
Ilgus metus 10 tūkst. buvo laikoma ne tik siekiamybe, bet ir sveikatos garantu. Tačiau naujoji analizė parodė, kad tokio tikslo pagrįstumas – menkas. Mokslininkai nustatė, kad apie 7 tūkst. žingsnių per dieną sumažina:
- bendrą mirtingumo riziką net 47 proc.
- vėžio riziką 6 proc.
- širdies ir kraujagyslių ligų riziką 25 proc.
- demencijos riziką 38 proc.
- depresijos riziką 22 proc.
- griuvimų tikimybę 28 proc.
- antrojo tipo diabeto riziką 14 proc.
Tai reikšmingas atradimas, ypač turint omenyje, kad aktyvumo sekimo įrenginiai, tokie kaip „Fitbit“, „Garmin“, „Apple Watch“ ar „Google Fit“ programėlės, tapo kasdieniu daugelio žmonių įpročiu.
4 tūkst. žingsnių vis tiek geriau nei mažas aktyvumas
Profesorei Ding ir jos komandai pavyko nustatyti, kad net vidutinis 4 tūkst. žingsnių skaičius per dieną duoda apčiuopiamą naudą, palyginti su labai mažu aktyvumu, kai nueinama tik apie 2 tūkst. žingsnių.
Padidinus žingsnių kiekį nuo dviejų iki keturių ar penkių tūkstančių, sveikatos rodikliai jau pastebimai gerėja. Ši informacija itin svarbi žmonėms, kurie dabar gyvena sėsliai ir mano, kad be 10 tūkst. žingsnių kasdien rezultato nebus.
Ką daryti tiems, kurie jau eina 10 tūkst. žingsnių
Jei esate įpratę kasdien nueiti 10 tūkst. žingsnių ar daugiau, mokslininkai ramina – tai nėra žalinga. Tiesa, viršijus šią ribą naudos augimas tampa lėtesnis, tačiau vis tiek išlieka. Todėl aktyviems žmonėms patariama ir toliau tęsti savo įpročius.
Profesorei Ding svarbu, kad nauji duomenys būtų panaudoti atnaujinant visuomenės sveikatos rekomendacijas. Ji pabrėžė, jog mažesnis, bet realistiškas tikslas gali paskatinti daugiau žmonių judėti, ypač tuos, kuriuos gąsdina „maginiai“ 10 tūkst. žingsnių.
Šis tyrimas griauna ilgametį mitą ir suteikia naują perspektyvą: norint išlaikyti sveikatą ir sumažinti rimtų ligų riziką, nebūtina kasdien siekti didžiausių įmanomų skaičių. Reguliarus, vidutinio intensyvumo judėjimas – apie 7 tūkst. žingsnių per dieną – gali tapti auksiniu standartu, kuris lengviau pasiekiamas ir realistiškesnis daugeliui žmonių.
