Grynieji pinigai vieniems jie simbolizuoja laisvę ir nepriklausomybę, kitiems – pasenusią, nepatogią atsiskaitymo priemonę. Visgi, atsiskaitymo būdų skaitmenizacija pastaraisiais metais įgavo milžinišką pagreitį.
Pandemija dar labiau paskatino visuomenę naudotis bekontakčiais mokėjimais, o kortelių ir elektroninių piniginių populiarumas pasiekė rekordines aukštumas. Tuo metu vis daugiau institucijų svarsto, ar verta laikyti grynuosius kaip dominuojančią atsiskaitymo formą.
Lietuvoje jau dabar matyti, kad dauguma miestų gyventojų retai nešiojasi grynuosius. Net kavinių darbuotojai ar mažų parduotuvių kasininkai pastebi, jog dažnas klientas klausia: „Gal galima kortele?“.
Net ir turgavietėse ar nedideliuose miestelių versluose atsiranda kortelių skaitytuvai, QR kodai ar „Revolut“ atsiskaitymai. Be to, kai kurios įmonės nebepriima grynųjų visai, siekdamos paprastumo, saugumo bei mažesnių išlaidų.
Tačiau kas iš tiesų laukia mūsų iki 2030 metų? Ar tai bus galutinis atsisveikinimas su banknotais ir monetomis? Nors skaitmeniniai mokėjimai auga, visuotinis grynųjų išnykimas dar toli gražu nėra garantuotas. Grynųjų pinigų atsisakymas turi ir rimtų trūkumų, apie kuriuos garsiai kalba tiek ekonomistai, tiek žmogaus teisių gynėjai.
Finansinis įtrauktumas, asmens privatumas, duomenų saugumas – tai tik keli svarbūs aspektai, dėl kurių grynųjų palaipsnis išstūmimas iš rinkos kelia nerimą. O kai kuriose Europos šalyse, priešingai nei Lietuvoje, žmonės net reikalauja įstatymiškai įtvirtinti teisę atsiskaityti grynaisiais.
Skaitmeninių atsiskaitymų augimas – faktas, kurio neįmanoma ignoruoti
Pastaraisiais metais skaitmeniniai mokėjimai tapo neatsiejama kasdienio gyvenimo dalimi. Lietuvoje 2024 metais, remiantis Lietuvos banko duomenimis, net 80 proc. atsiskaitymų fizinėse vietose vyko kortele ar telefonu.
Elektroninės piniginės, mobilieji bankai ir net laikrodžiai, sujungti su sąskaitomis, jau yra įprasta atsiskaitymo forma. Be to, augančios jaunosios kartos grynuosius dažniau laiko atgyvena nei būtinybe. Tokios tendencijos matomos visame pasaulyje.
Švedija yra viena iš pirmaujančių šalių grynųjų mažinimo srityje – jau šiandien turi bankų skyrių, kuriuose apskritai neaptarnaujami grynųjų paslaugos. Prognozuojama, kad ten popieriniai pinigai gali visiškai išnykti jau 2026 metais.
Norvegija, Danija ir Nyderlandai taip pat rodo ryškią skaitmenizacijos kryptį. Europos Centrinis Bankas pripažįsta, kad didžioji dalis mokėjimų tampa skaitmeniniai, nors kol kas planuojama išlaikyti balansą tarp naujų formų ir tradicinės valiutos.
Kodėl grynųjų atsisakymas nėra toks paprastas
Nepaisant technologijų proveržio, grynieji pinigai vis dar reikalingi daugeliui žmonių. Vyresnio amžiaus gyventojai, mažas pajamas gaunantys asmenys ar tie, kurie gyvena atokiose vietovėse, dažnai neturi galimybių naudotis skaitmeniniais įrankiais.
Be to, kai kuriose situacijose grynieji tampa vieninteliu atsiskaitymo būdu, pavyzdžiui, kai neveikia mobilusis ryšys ar kyla elektros tiekimo sutrikimai. Tai – kritinė infrastruktūra, kurios nebuvimas gali turėti realių pasekmių.
Grynųjų pinigų pranašumas – anonimiškumas. Tai vienintelis būdas atsiskaityti nepriklausant nuo technologijų, trečiųjų šalių, interneto. Kai kurių ekspertų nuomone, visiškas perėjimas prie skaitmeninių mokėjimų reikštų galimą asmens privatumo pažeidimą ir galimybę sekti kiekvieną finansinį žingsnį.
Neatsitiktinai kai kurios valstybės, pavyzdžiui, Vokietija ar Austrija, yra kategoriškai prieš bet kokius bandymus riboti teisę naudotis grynaisiais.
Ar 2030 metai taps proveržio metais?
Nors kai kurie technologijų vizionieriai prognozuoja, kad grynieji išnyks iki 2030-ųjų, dauguma ekspertų tuo abejoja. Labiausiai tikėtinas scenarijus – mišri sistema, kurioje egzistuos tiek skaitmeniniai, tiek grynieji pinigai.
Europos Centrinis Bankas jau kuria skaitmeninį eurą, tačiau kartu patikina, kad fizinė valiuta nebus panaikinta. Kita vertus, privatūs verslai, pastebėję naudą skaitmeniniuose atsiskaitymuose, gali patys pradėti riboti grynųjų priėmimą, šis procesas jau vyksta.
Lietuvoje ši tendencija taip pat progresuoja – viešasis transportas daugelyje miestų jau nepriima grynųjų, kai kurios degalinės ar kavinės apie tai skelbia iš anksto. Tačiau Seimas dar 2023 metais svarstė iniciatyvą įtvirtinti teisę atsiskaityti grynaisiais, kad būtų užtikrintas žmonių pasirinkimas. Tai reiškia, kad kol kas teisiškai grynieji dar ilgai išliks mūsų gyvenime.
Tikėtina, kad grynųjų pinigų naudojimas iki 2030 metų sumažės dar labiau, tačiau visiškai jie neišnyks. Technologinė pažanga neabejotinai skatina skaitmeninį mokėjimų pasaulį, bet būtinybė užtikrinti įsitraukimą, privatumą ir kritinių situacijų atsparumą dar ilgai išlaikys fizinius pinigus apyvartoje. Tad nors plastikas ir pikseliai užvaldo mūsų pinigines, popierius dar tikrai turi savo vietą.
