Pamirškite apie grynuosius pinigus, Europoje netrukus įsigalios svarbūs pakeitimai

Jeigu namuose laikote santaupas grynaisiais ir planuojate pirkti automobilį, brangesnį laikrodį, papuošalus, įrangą verslui, statybines medžiagas ar kitą didesnės vertės daiktą, artimiausiais metais verta iš anksto pasitikrinti atsiskaitymo taisykles.

Nuo 2027 metų liepos 10 dienos visoje Europos Sąjungoje pradės galioti bendra grynųjų pinigų mokėjimo riba.

Pagal naują ES kovos su pinigų plovimu reglamentą asmenys, parduodantys prekes ar teikiantys paslaugas, galės priimti arba atlikti mokėjimus grynaisiais tik iki 10 000 eurų sumos.

Ši riba bus taikoma ir tada, kai mokėjimas atliekamas viena dalimi, ir tada, kai kelios operacijos atrodo tarpusavyje susijusios.

Tai nereiškia, kad grynieji pinigai dings iš piniginių. Už maistą, degalus, kasdienes paslaugas ar smulkius pirkinius žmonės ir toliau galės mokėti banknotais. Tačiau dideli pirkiniai taps mažiau anonimiški, o kai kuriais atvejais pardavėjui ar paslaugos teikėjui gali tekti tikrinti pirkėjo tapatybę.

Lietuvos gyventojams svarbus dar vienas niuansas: mūsų šalyje grynųjų atsiskaitymų riba jau dabar yra griežtesnė.

Nuo 2022 metų lapkričio 1 dienos Lietuvoje galioja 5 000 eurų atsiskaitymų grynaisiais pinigais riba. Todėl vien žinoti apie būsimą ES 10 000 eurų ribą nepakanka.

Kodėl tai aktualu ne tik verslui?

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tokios taisyklės rūpi tik bankams, įmonėms, buhalteriams ar finansų priežiūros institucijoms. Tačiau praktikoje jos gali paliesti kiekvieną žmogų, kai sandoris tampa didesnis nei įprastas apsipirkimas.

Pavyzdžiui, žmogus nori pirkti naudotą automobilį, brangesnę žemės ūkio techniką, statybines medžiagas, baldus, prabangų laikrodį, juvelyriką ar įrangą verslui. Jei iki šiol buvo įprasta tartis „sumokėsiu grynais“, ateityje tokia frazė gali baigtis ne sandoriu, o klausimu, ar taip apskritai galima atsiskaityti.

Dalis žmonių grynuosius vis dar laiko patogiausiu būdu mokėti, ypač perkant iš rankų, derantis dėl kainos ar norint sandorį užbaigti greitai. Tačiau didelių sumų anonimiškumas vis labiau ribojamas. Valstybės ir finansų priežiūros institucijos siekia, kad didelės vertės mokėjimai paliktų aiškų pėdsaką.

Naujos ES taisyklės yra platesnio kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu paketo dalis. Jo tikslas – mažinti galimybes nuslėpti pinigų kilmę, naudoti dideles grynųjų sumas šešėlinėje ekonomikoje ar perkelti neaiškios kilmės lėšas per brangius pirkinius.

Kas keisis nuo 2027 metų liepos 10 dienos?

Nuo 2027 metų liepos 10 dienos Europos Sąjungoje bus taikoma bendra taisyklė: komerciniuose prekių ir paslaugų sandoriuose grynaisiais nebus galima mokėti daugiau kaip 10 000 eurų.

Tai reiškia, kad pardavėjas, veikiantis kaip verslas ar paslaugų teikėjas, negalės tiesiog priimti didesnės grynųjų sumos už prekę ar paslaugą. Tokiu atveju reikės rinktis mokėjimo būdą, kurį galima atsekti: banko pavedimą, mokėjimą kortele ar kitą negrynųjų pinigų priemonę.

Svarbu ir tai, kad ši riba bus vertinama ne tik pagal vieną atskirą mokėjimą. Jeigu keli mokėjimai yra susiję su tuo pačiu sandoriu, jų išskaidymas gali būti laikomas bandymu apeiti ribojimą.

ES šalys galės taikyti ir griežtesnes ribas. Kitaip tariant, 10 000 eurų riba yra bendra viršutinė kartelė, bet ji nereiškia, kad visose valstybėse bus galima mokėti būtent iki tokios sumos. Jeigu valstybė yra nustačiusi mažesnę ribą, ji gali likti galioti.

Kai kuriais atvejais taip pat bus taikomos kliento tapatybės nustatymo procedūros. Pagal ES taisykles įpareigotiesiems subjektams gali tekti tikrinti asmens tapatybę atliekant tam tikrus didesnius grynųjų mokėjimus, ypač kai jų suma siekia kelis tūkstančius eurų.

Paprastai tariant, didelis pirkinys nebebus toks anonimiškas kaip kasdienis atsiskaitymas parduotuvėje. Kuo didesnė suma, tuo daugiau dokumentų, aiškumo ir atsekamumo gali prireikti.

Ką tai reiškia Lietuvoje?

Lietuvoje atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimas jau dabar yra griežtesnis nei būsima ES bendra riba.

Valstybinė mokesčių inspekcija nurodo, kad tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys atsiskaitymus ir kitus mokėjimus pagal sandorius grynaisiais gali atlikti tik tada, kai jie neviršija 5 000 eurų arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta.

Tai reiškia, kad Lietuvos gyventojui nereikėtų automatiškai manyti: nuo 2027 metų galėsiu mokėti grynaisiais iki 10 000 eurų. Jeigu nacionalinė 5 000 eurų riba išliks, ji ir toliau bus svarbiausia praktikoje.

Dar svarbiau tai, kad Lietuvoje vertinama ne tik viena įmoka, bet bendra mokėjimų pagal konkretų sandorį suma. Jei daiktas ar paslauga kainuoja daugiau nei 5 000 eurų, negalima dirbtinai išskaidyti atsiskaitymo į kelias dalis vien tam, kad kiekviena jų atrodytų mažesnė.

Ši taisyklė aktuali ne tik įmonėms. VMI pabrėžia, kad apribojimai taikomi visiems Lietuvos ir užsienio fiziniams bei juridiniams asmenims, kai atsiskaitymai vyksta Lietuvos teritorijoje.

Todėl automobilis, įranga, baldai, statybos darbai, brangūs papuošalai ar kitas didesnės vertės pirkinys gali patekti į situaciją, kai dalį sumos dar galima sumokėti grynaisiais, o likusi dalis turi būti mokama negrynaisiais pinigais.

Automobilio pirkimas – viena rizikingiausių situacijų

Automobilio pirkimas yra viena iš situacijų, kur ši tema žmonėms gali iškilti netikėtai. Naudotų automobilių rinkoje grynieji pinigai vis dar pasitaiko dažnai, ypač kai sandoris vyksta tarp fizinių asmenų arba nedidelėje prekybos aikštelėje.

Tačiau jei automobilio kaina didesnė, atsiskaitymas grynaisiais gali tapti problema. Pardavėjas gali negalėti priimti visos sumos banknotais, o pirkėjui gali tekti mokėti pavedimu, turėti aiškų mokėjimo pagrindą ir pasiruošti tapatybės patikrinimui.

Daugelis apie tai pagalvoja tik paskutinę minutę: automobilis jau apžiūrėtas, kaina suderėta, dokumentai paruošti, o pinigai atsivežti grynaisiais. Būtent tada gali paaiškėti, kad sandorio taip paprastai užbaigti nepavyks.

Todėl perkant automobilį verta iš anksto susitarti ne tik dėl kainos, bet ir dėl mokėjimo būdo. Banko pavedimas dažnai yra saugesnis abiem pusėms, nes lieka aiškus įrašas, kada, kam ir už ką sumokėta.

Tai gali apsaugoti ir ginčo atveju. Jei vėliau kiltų klausimų dėl sumos, mokėjimo datos ar sandorio sąlygų, pavedimas ir sutartis suteiktų daugiau aiškumo nei grynųjų perdavimas be tvirto dokumentinio pagrindo.

Grynieji pinigai nebus uždrausti

Svarbu atskirti du dalykus: grynųjų pinigų naudojimą kasdienybėje ir didelių sumų atsiskaitymus. Naujos taisyklės nereiškia, kad žmonės nebegalės turėti grynųjų, išsigryninti pinigų ar jais mokėti už įprastas prekes ir paslaugas.

Grynieji pinigai ir toliau bus naudojami kasdieniams mokėjimams. Žmonės galės mokėti už maistą, degalus, vaistus, smulkias paslaugas, turgų ar kitus įprastus pirkinius.

Ribojimai nukreipti į didelius sandorius, kuriuose grynieji gali būti naudojami pinigų kilmei nuslėpti. Būtent tokie mokėjimai finansų priežiūros institucijoms kelia didesnę riziką.

Paprastam žmogui tai reiškia ne grynųjų pinigų pabaigą, o mažiau privatumo dideliuose pirkiniuose. Jei sandoris brangus, gali tekti aiškiai parodyti, kas moka, kam moka, už ką moka ir kokiu pagrindu vyksta mokėjimas.

Kokius dokumentus verta turėti?

Jeigu planuojate didesnį pirkinį, verta pasiruošti iš anksto. Pirmiausia reikės asmens dokumento, nes pardavėjas, paslaugos teikėjas ar finansų įstaiga tam tikrais atvejais gali prašyti patvirtinti tapatybę.

Taip pat svarbu turėti aiškią sutartį, sąskaitą, mokėjimo paskirtį, banko pavedimo įrodymą ar kitus dokumentus, kurie parodo, kas, kam ir už ką moka. Tai ypač aktualu perkant automobilį, techniką, įrangą, brangų daiktą ar mokant už didesnius darbus.

Jeigu sandoris susijęs su nekilnojamuoju turtu, verslu, paveldėjimu, paskola tarp asmenų ar kitomis sudėtingesnėmis aplinkybėmis, verta pasitarti su notaru, teisininku ar mokesčių specialistu. Tokiose situacijose klaida gali kainuoti daugiau nei vien nepatogų pokalbį.

Dokumentai nėra vien formalumas. Jie padeda įrodyti sandorio esmę, mokėjimo sumą, pinigų kilmę ir šalių susitarimą. Tai svarbu ne tik valstybės institucijoms, bet ir pačiam pirkėjui ar pardavėjui.

Ko geriau nedaryti?

Didžiausia klaida – bandyti skaidyti mokėjimą dalimis vien tam, kad kiekviena suma atrodytų mažesnė už nustatytą ribą. Tokie veiksmai gali būti vertinami kaip taisyklių apėjimas, ypač jei visos įmokos susijusios su tuo pačiu sandoriu.

Pavyzdžiui, jei brangus daiktas kainuoja daugiau nei leidžiama mokėti grynaisiais, mokėjimo išskaidymas į kelias mažesnes dalis nebūtinai išspręs problemą. Priešingai – tai gali sukelti papildomų klausimų.

Nereikėtų pasikliauti ir patarimais „visi taip daro“. Finansinės taisyklės griežtėja, o dideli grynųjų sandoriai tampa vis labiau matomi. Tai, kas anksčiau atrodė kaip paprastas pirkėjo ir pardavėjo susitarimas, gali būti laikoma rizikingu mokėjimu.

Taip pat neverta vengti sutarties ar sąskaitos vien todėl, kad sandoris vyksta tarp pažįstamų arba atrodo paprastas. Kuo didesnė suma, tuo svarbiau turėti aiškų pagrindą.

Kada problema gali iškilti netikėtai?

Apie grynųjų ribas dažniausiai pagalvojama perkant automobilį, tačiau problema gali atsirasti ir kitose situacijose. Ji gali iškilti mokant už didesnį remontą, statybos darbus, sodybos įrangą, baldus, žemės ūkio techniką, juvelyriką ar verslui reikalingą įrangą.

Pavyzdžiui, rangovas prašo dalį sumos sumokėti grynaisiais. Klientui tai atrodo patogu, nes pinigus turi čia ir dabar. Tačiau jei suma didelė, vėliau gali kilti klausimų, ar mokėjimas buvo leistinas, ar yra sutartis, ar išrašyta sąskaita, ar abi pusės gali pagrįsti sandorį.

Dar viena situacija – santaupos namuose. Jeigu žmogus ilgai kaupė grynuosius, o vėliau nori už juos pirkti brangų daiktą, gali tekti paaiškinti pinigų kilmę. Tai nereiškia, kad žmogus padarė ką nors blogo, tačiau dokumentų ir aiškumo gali prireikti daugiau.

Todėl didesnį pirkinį verta planuoti ne tik pagal kainą, bet ir pagal atsiskaitymo būdą. Jei pirkiniui reikia kelių tūkstančių eurų grynaisiais, tai jau signalas sustoti ir pasitikrinti taisykles prieš perduodant pinigus.

Ką verta padaryti jau dabar?

Jeigu artimiausiais metais planuojate didesnį pirkinį, pirmiausia pasitikrinkite, kokia grynųjų riba taikoma Lietuvoje ir konkrečiam sandoriui. Nesivadovaukite vien tuo, ką girdėjote apie bendrą ES 10 000 eurų ribą.

Antra, didelius mokėjimus geriau planuoti per banką. Taip lieka aiškus įrašas, mažiau ginčų dėl sumos ir lengviau įrodyti, kad mokėjimas įvyko.

Trečia, venkite sandorių be dokumentų. Sutartis, sąskaita, mokėjimo paskirtis ir šalių duomenys gali atrodyti kaip biurokratija, bet būtent jie apsaugo tada, kai vėliau kyla klausimų.

Paprasta taisyklė tokia: jei perkate brangų daiktą, automobilį, įrangą ar mokate už didesnius darbus, pirmiausia pasitikrinkite, ar galima mokėti grynaisiais. Turėkite dokumentus, neskaidykite mokėjimų vien tam, kad apeitumėte ribą, ir rinkitės tokį atsiskaitymo būdą, kuris nepaliks abejonių.

Grynieji pinigai kasdienybėje niekur nedings. Tačiau dideliems pirkiniams jų laisvė mažės. Kartais saugiausias būdas yra ne vokelis su banknotais, o aiškus pavedimas, sutartis ir ramybė, kad po sandorio nekils papildomų klausimų.