Žiema nebūtinai turi būti pilka ir niūri – tinkamai parinkti krūmai gali sukurti ryškų, kvapnų ir gyvybingą sodą net tada, kai aplink tvyro sniegas ir šaltis. Vienas įspūdingiausių žiemą žydinčių augalų yra stebuklingasis lazdynas (hamamelis) – krūmas, kuris pražysta tuomet, kai dauguma kitų augalų dar tik „miega“.
Šis augalas vertinamas ne tik dėl neįprasto žydėjimo laiko, bet ir dėl originalių, siaurų, tarsi voratinklius primenančių žiedlapių, malonaus kvapo bei įspūdingų rudens spalvų. Stebuklingasis lazdynas dekoratyvus beveik visus metus, todėl laikomas viena gražiausių žiemos sodo puošmenų.
Krūmas, kuris žydi sniege
Stebuklingasis lazdynas priklauso lazdyninių (Hamamelidaceae) šeimai. Jis skirstomas į kelias pagrindines rūšis, kurios skiriasi kilme, augimo dydžiu ir žydėjimo laiku. Vienos rūšys natūraliai paplitusios Rytų Azijoje, kitos – Šiaurės Amerikoje, tačiau visos sėkmingai auginamos kaip dekoratyviniai sodo augalai.
Dauguma stebuklingųjų lazdynų žydi nuo sausio iki kovo, o kai kurios veislės pradeda skleistis jau gruodį. Ant plikų ūglių pasirodantys ryškūs, siauri žiedlapiai ypač įspūdingai atrodo sniego fone. Atšalus orams žiedlapiai susisuka ir tarsi „užsidaro“, o atodrėkio metu vėl išsiskleidžia. Taip augalas gali ištverti net iki –10 °C siekiančias šalnas.

Daugelis veislių skleidžia švelnų, saldų aromatą. Lapai platūs, ovalūs ar kiaušiniški, o rudenį nusidažo geltonais, oranžiniais ir raudonais atspalviais, todėl krūmas išlieka dekoratyvus ir pasibaigus žydėjimui.
Tarprūšinis stebuklingasis lazdynas – populiariausias soduose
Dažniausiai soduose auginamas tarprūšinis stebuklingasis lazdynas (Hamamelis × intermedia). Tai japoniškojo ir skrotinio stebuklingojo lazdyno hibridas, išsiskiriantis puikiomis dekoratyvinėmis savybėmis.
Šis krūmas paprastai užauga iki 2–3 metrų aukščio ir suformuoja plačią, išsikerojusią lają. Žiedai pasirodo žiemą arba labai ankstyvą pavasarį, o jų spalvos, priklausomai nuo veislės, varijuoja nuo ryškiai geltonos iki oranžinės ar tamsiai raudonos.
Tarprūšinis stebuklingasis lazdynas nėra itin reiklus, tačiau geriausiai auga saulėtoje arba pusiau pavėsingoje, nuo vėjo apsaugotoje vietoje. Jam tinka derlinga, humusinga, nuolat šiek tiek drėgna dirva, kurios pH – silpnai rūgštus arba neutralus. Jaunus augalus pirmuosius kelerius metus verta pridengti žiemai.
Dėl įspūdingos išvaizdos šis krūmas dažniausiai sodinamas kaip pavienis akcentas. Šalia jo ypač gražiai dera ankstyvieji pavasario augalai, tokie kaip snieguolės, krokai ar eleborai.
Skrotinis stebuklingasis lazdynas – didelių sodų akcentas
Skrotinis stebuklingasis lazdynas pasižymi laisva, natūralia lajos forma ir gerokai didesniu augumu. Jis gali užaugti iki 5–7 metrų, todėl labiau tinka erdviems sodams.
Šios rūšies žiedai geltoni ir kvapnūs, o lapai stambūs, padengti švelniu plaukeliu, dėl kurio augalas įgauna lengvai „aksominę“ išvaizdą. Augimo sąlygos labai panašios į tarprūšinio hamamelio poreikius.
Japoniškasis stebuklingasis lazdynas dydžiu panašus į skrotinį, tačiau išsiskiria lygiais, be plaukelių lapais. Jo žiedai taip pat geltoni, o žiedlapiai atrodo tarsi susiraukšlėję ar suglamžyti, todėl krūmas atrodo itin originaliai ir dekoratyviai.
Virdžininis stebuklingasis lazdynas – rudeninis žiedų stebuklas
Virdžininis stebuklingasis lazdynas išsiskiria tuo, kad žydi ne žiemą, o vėlyvą rudenį. Jo žiedai pasirodo dar nenukritus lapams, todėl nėra tokie ryškūs, tačiau augalas itin vertinamas dėl gero atsparumo šalčiui.
Ši rūšis gali užaugti iki 4 metrų aukščio ir geriausiai tinka didesniems sodams, kuriuose norima turėti neįprastai žydinčių augalų skirtingais metų laikais.

