Jaunų daržovių daigų auginimas namuose leidžia sutaupyti, išbandyti įdomesnes veisles ir gerokai anksčiau sulaukti derliaus. Tačiau gležni sėjinukai yra itin jautrūs ligoms ir kenkėjams, todėl svarbu ne tik tinkamai juos prižiūrėti, bet ir žinoti natūralius būdus, kaip sustiprinti augalus bei apsaugoti juos be chemijos.
Patyrę daržininkai puikiai žino, kokią naudą duoda savų daigų auginimas. Tai ne tik mažesnės išlaidos, nes nereikia pirkti paruoštų daigų, bet ir galimybė paankstinti derlių. Iš daigų auginamos daržovės, ypač šilumamėgės, gali pradėti derėti net iki mėnesio anksčiau nei tos, kurios pavasarį sėjamos tiesiai į dirvą.
Daržovių sėklas, priklausomai nuo rūšies, į vazonėlius ar dėžutes galima sėti jau nuo sausio. Taip pailginamas vegetacijos laikotarpis ir sudaromos augalams palankesnės, lengviau kontroliuojamos sąlygos. Daigais dažniausiai auginami pomidorai, paprikos, baklažanai, šakniniai salierai, porai, salotos, žiediniai ir gūžiniai kopūstai, brokoliai, taip pat moliūginės daržovės – ypač agurkai.
Nors daigų auginimas turi daug privalumų, tai gana imlus procesas, nes jauni augalai reikalauja kruopščios priežiūros. Kartais nutinka taip, kad net ir rūpestingai prižiūrimi daigai ima silpti tiesiog akyse. Dažniausia to priežastis – ligos ar kenkėjai, kurie greitai pažeidžia trapias augalų dalis.
Daigų silpnėjimo priežastys
- Amarai – jauni, švelnūs daigai jiems yra tikras skanėstas. Pažeidimus išduoda deformuoti, besiraitantys lapai ir lipnios, blizgančios išskyros ant augalo.
- Baltasparniai (miltuotieji baltasparniai) – ypač mėgsta kopūstinių daržovių daigus. Tai smulkūs balti vabzdžiai, galintys per trumpą laiką stipriai nualinti ar net sunaikinti jaunus augalus.
- Erkės (pvz., voratinklinės) ir tripsai – siurbia augalų sultis. Jų veiklą galima atpažinti iš smulkių šviesių taškelių ant lapų, lapų blukimo, džiūvimo ir kritimo.
- Sciaridės (žemės muselės) – suaugusios muselės daigams beveik nekenkia, tačiau jų lervos, gyvenančios drėgname substrate, graužia šaknis ir silpnina augalus.
- Grybinės ligos – pavojingiausias jauniems daigams yra pašaknio puvinys, dar vadinamas „juodąja kojele“. Stiebelis ties žeme patamsėja, suplonėja, o augalas galiausiai nuvysta.
Kaip sustiprinti daigus? Natūralūs būdai
Cheminės priemonės gležniems daržovių daigams dažnai būna per agresyvios ir ne visada būtinos, ypač kai augalai auga patalpoje. Kur kas švelnesnė išeitis – natūralūs, namuose lengvai paruošiami tirpalai ir užpilai. Jie padeda apsaugoti ir sustiprinti jaunas daržoves, neapkraunant jų sintetinėmis medžiagomis.
Šiuos būdus galima taikyti pomidorų, paprikų, agurkų, kopūstų ir kitų ant palangės auginamų daržovių daigams.
Česnako ištrauka – nulupkite 3 dideles česnako galvutes, skilteles sutrinkite, sudėkite į stiklainį ir užpilkite 500 ml vandens. Laikykite 5 dienas, tuomet perkoškite. Naudojimui skieskite santykiu: 1 arbatinis šaukštelis ištraukos 1 litrui vandens. Šiuo tirpalu purkškite daigus. Priemonė ypač naudinga, kai pasirodo žemės muselės (jų lervos) ar baltasparniai; papildomai galima naudoti geltonas lipnias gaudykles.
Pilkojo (ūkiško) muilo tirpalas – 30 g ūkiško muilo ištirpinkite 1 litre šilto vandens. Tirpalui atvėsus, apipurkškite daigus, jei pastebėjote amarų, tripsų ar voratinklinių erkių. Muilo plėvelė trukdo kenkėjams judėti ir kvėpuoti.
Pienas ir jodas – padeda apsisaugoti nuo grybinės kilmės ligų ir dalies kenkėjų (ypač amarų). Į 1 litrą vandens įpilkite 1 stiklinę lieso pieno ir įlašinkite 1–2 lašus jodo. Tirpalu profilaktiškai purkškite daigus kas 2 savaites. Pienas sukuria apsauginę plėvelę ir stiprina augalo atsparumą, o jodas veikia kaip švelnus dezinfekuojantis priedas.
Cinamono milteliai – jei daigai buvo gausiai palaistyti ir pastebite, kad stiebeliai ties žeme ima plonėti ar tamsėti, viršutinį substrato sluoksnį pabarstykite malto cinamono. Cinamonas pasižymi priešgrybelinėmis savybėmis ir gali pristabdyti „juodosios kojos“ plitimą.
Verta prisiminti, kad dažna daigų problemų priežastis yra per drėgnas substratas ir šviesos trūkumas. Todėl daigus būtina laikyti šviesioje, saulėtoje vietoje, laistyti saikingai, nepilti vandens ant stiebelių ir lapų, o patalpas reguliariai vėdinti. Tinkamas apšvietimas, oro cirkuliacija ir saikas laistant dažnai yra geriausia prevencija tiek nuo kenkėjų, tiek nuo ligų.
