Pamirškite įprastą picą: Europoje sparčiai populiarėja naujas itališkas kepinys, po kurio jausitės ne tokie apsunkę

Pica daugeliui yra itališkos virtuvės sinonimas, tačiau pastaraisiais metais vis dažniau girdimas ir kitas pavadinimas – pinsa. Šis kepinys vis dažniau atsiranda restoranų meniu ir parduotuvių lentynose, o susidomėjimą kursto pažadas, kad ji gali būti lengviau virškinama.

Nors pica ir pinsa kilusios iš Italijos, jos dažnai atpažįstamos iš formos ir tekstūros. Pica įprastai yra apvali, o pinsa dažniau patiekiama pailga, su apvalintais kraštais, ir formuojama tempiant tešlą ant stalo, o ne mėtant ore.

Skiriasi ir pats pagrindas. Klasikinė pica dažniausiai siejama su plonesne tešla, o kraštai gali būti labiau iškilę ir traškūs. Pinsa paprastai būna storesnė, su minkštesniu vidumi ir ryškesne, traškesne plutele.

Vienas labiausiai pastebimų skirtumų – kaip ir kada dedami priedai. Ant picos įprastai iš karto tepamas pomidorų padažas ir dar prieš kepimą sudedami pasirinkti ingredientai. Pinsa dažnai priskiriama vadinamajai baltajai picai, kai vietoje pomidorų pagrindo naudojami šviesesni padažai, pavyzdžiui, grietinėlės pagrindu.

Dar vienas pinsos bruožas – praktika dalį priedų dėti jau po kepimo. Tokiu būdu siekiama išlaikyti šviežių ingredientų tekstūrą ir skonį, o pats kepinys išlieka traškesnis. Picos atveju dažniausiai beveik visi ingredientai keliauja į krosnį kartu su žalia tešla.

Skiriasi ir tešlos sudėtis bei fermentacijos trukmė. Picos tešla tradiciškai gaminama iš kvietinių miltų, dažnai minima itališka 00 rūšis, o fermentacija priklauso nuo recepto – praktikoje ji gali trukti apie parą. Pinsa dažnai ruošiama maišant kvietinius miltus su ryžių ir sojų miltais, o tešla laikoma ir brandinama gerokai ilgiau, neretai iki 72 valandų vėsiai.

Būtent ilgesnė fermentacija dažniausiai minima kaip priežastis, kodėl pinsa gali būti lengviau virškinama. Ilgiau brandinant tešlą, joje vyksta natūralūs procesai, galintys keisti tešlos struktūrą ir jos pojūtį skrandyje, nors galutinis rezultatas vis tiek priklauso nuo sudėties, porcijos dydžio ir individualaus jautrumo.

Atsakymas, kas skaniau – pica ar pinsa, dažniausiai lieka skonio reikalas. Vis dėlto augantis pinsos populiarumas rodo aiškią tendenciją: žmonės ieško alternatyvų klasikiniams patiekalams, nori lengvesnio pojūčio po valgio ir daugiau pasirinkimo net ir tokioje, atrodytų, visiems pažįstamoje kategorijoje.