Vis daugiau mokslinių tyrimų rodo, kad net ir nedideli alkoholio kiekiai gali turėti poveikį žmogaus sveikatai. Ilgą laiką manyta, jog taurė vyno ar vienas kokteilis per dieną yra visiškai saugu, tačiau šiuolaikiniai duomenys verčia šią nuostatą kvestionuoti.
Specialistai vis tiksliau įvardija ribas, nuo kurių pradeda didėti rizika susirgti sunkiomis ligomis, o ypač – onkologiniais susirgimais. Atsižvelgiant į tai, diskusija apie saugų alkoholio kiekį tampa vis aktualesnė, ypač visuomenėje, kur alkoholis vis dar laikomas natūralia šventinės ar laisvalaikio kultūros dalimi.
Nors alkoholio vartojimą vis dažniau keičia nealkoholiniai gėrimai, taurė šampano per gimtadienį, bokalas alaus stebint sportą ar kokteilis po sunkesnės dienos daugeliui atrodo kasdienybės dalis. Tačiau medikai perspėja – ryšys tarp alkoholio ir vėžio šiandien yra įrodytas taip pat tvirtai, kaip ryšys tarp rūkymo ir onkologinių ligų.
Ar egzistuoja saugus alkoholio kiekis?
Ekspertų teigimu, vieno universalaus ir 100 proc. saugaus alkoholio kiekio nėra. Kuo mažiau alkoholio, tuo mažesnė rizika – tai vienintelė taisyklė, kuri šiandien laikoma patikima. Alkoholio poveikis priklauso ir nuo individualių organizmo ypatybių, ir nuo to, kokie kiti rizikos veiksniai veikia žmogų.
Harvardo profesorius Walteris Willettas primena, kad trys ar daugiau gėrimų per dieną jau seniai siejami su viršutinio virškinamojo trakto vėžiais. Tačiau rizika didėja ir nuo mažesnių kiekių.
Pavyzdžiui, vos trys-keturi gėrimai per savaitę padidina moterų krūties vėžio riziką apie 15 procentų. Moterų krūties audiniai ypač jautriai reaguoja į alkoholį ir jo poveikį hormonams. Tuo tarpu vyrams didžiausia rizika kyla kepenų ir storosios žarnos vėžiui.
Generalinis chirurgas pabrėžia: mažiau nei vienas gėrimas per savaitę – tai riba, kurią būtų galima laikyti mažiausios rizikos zona. Visgi įprastos mitybos gairės, leidžiančios vieną gėrimą per dieną moterims ir du vyrams, gali būti per aukštos ir neatspindėti realios rizikos.
Kodėl alkoholis skatina vėžio vystymąsi?
Mokslininkai aiškiai įvardija kelis mechanizmus, kaip alkoholis žaloja organizmą. Organizme alkoholis virsta acetaldehidu – pavojingu junginiu, tiesiogiai pažeidžiančiu DNR. Be to, alkoholio vartojimas skatina oksidacinį stresą, kuris taip pat žaloja ląsteles.
Rūkantys asmenys, kurie kartu vartoja alkoholį, susiduria su dviguba rizika – alkoholis dar labiau sustiprina cigarečių kancerogenų įsisavinimą. Taip pat alkoholis išbalansuoja hormonų lygį, o tai itin svarbu kalbant apie krūties vėžio riziką.
Kiek alkoholiniai gėrimai skiriasi tarpusavyje?
Nors dažnai girdima nuomonė, kad, pavyzdžiui, raudonas vynas yra sveikesnis už stipriuosius gėrimus, mokslininkai vienareikšmiai teigia, kad rizika priklauso tik nuo suvartoto alkoholio kiekio, o ne nuo gėrimo rūšies. Alus, vynas ar degtinė – poveikis organizmui toks pats.
Ar rizika mažėja sumažinus alkoholio vartojimą?
Gera žinia ta, kad dalį žalos galima sumažinti. Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad sumažinus alkoholio vartojimą, rizika susirgti tam tikromis vėžio formomis mažėja, ypač vidutinio amžiaus žmonėms.
Moterims, sumažinusioms alkoholio kiekį, pastebėtas mažėjantis krūties vėžio pavojus. Vis dėlto kai kurios ląstelių pažaidos gali būti negrįžtamos, todėl prevencija yra itin svarbi.
Visuomenės sveikatos specialistai pabrėžia – kaip ir tabako atveju, vien tik įspėjimų ant etikečių nepakanka. Reikalingos švietimo kampanijos ir nuolatinis visuomenės informavimas apie realią alkoholio riziką.
Tik taip galima sumažinti mitus ir gerokai aiškiau suvokti, kokį poveikį alkoholis daro organizmui net ir mažomis dozėmis.
