Teisingai suplanuota sėjomaina darže yra vienas svarbiausių veiksnių, padedančių kasmet užauginti gausų ir sveiką derlių. Tai ypač aktualu auginant agurkus, nes jie greitai išeikvoja dirvos maisto medžiagų atsargas ir yra jautrūs dirvoje besikaupiančioms ligoms. Toliau pateikiami praktiški patarimai, ką sodinti po agurkų, kokių kultūrų vengti ir kokius priešsėlius rinktis, kad dirva išliktų derlinga, o augalai – stiprūs.
Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad sėjomaina nėra itin reikšminga ir ją galima ignoruoti be didesnių pasekmių. Agurkai iš tiesų augs ir tokiu atveju, tačiau derlius dažniausiai būna mažesnis, o vaisių kokybė prastesnė. Dėl to verta iš anksto planuoti, kas bus auginama prieš agurkus ir kokie augalai bus sodinami po jų derliaus nuėmimo.
Agurkams itin tinkama vieta – lysvė, kurioje anksčiau augo šakniavaisiai, pavyzdžiui, morkos, petražolės ar burokėliai. Ankstyvą pavasarį, dar iki agurkų sėjos, pravartu pasirinkti tinkamą priešsėlį, kuris praturtins dirvą ir padės ją paruošti pagrindiniam sezonui.
Po agurkų derliaus nuėmimo taip pat svarbu parinkti tinkamą posėlį. Geriausiai tinka trumpą vegetacijos laikotarpį turinčios kultūros, pavyzdžiui, ropės, kalarepos, krapai, salotos ar ridikėliai. Kitais metais toje pačioje vietoje verta auginti mažiau reiklias daržoves, galinčias įsisavinti maisto medžiagas iš gilesnių dirvos sluoksnių. Tam tinka pupos, ropės, ridikėliai, skorzoneros ir lapiniai kopūstai (jarmūžai).
Pavasarį lysvę, kurioje pernai augo agurkai, naudinga patręšti kompostu. Organinėmis medžiagomis praturtintose vietose gerai auga svogūnai, česnakai, salotos, kalarepos ar šakninės petražolės. Dar po dvejų metų į tą patį plotą galima įtraukti ankštines daržoves – jos pagerina dirvos struktūrą ir praturtina ją azotu.
Ar galima sodinti agurkus po agurkų?
Agurkų nerekomenduojama kasmet sėti toje pačioje vietoje. Taip elgiantis dirva palaipsniui nualinama, joje mažėja augalams reikalingų maisto medžiagų, o kartu susidaro palankios sąlygos kauptis ligų sukėlėjams – bakterijoms, grybams ir jų sporoms.
Dėl to jauni augalai, pasėti ten pat, kur agurkai augo praėjusį sezoną, nuo pat pradžių būna labiau pažeidžiami tų pačių ligų. Be to, ilgai auginant tą pačią kultūrą toje pačioje vietoje, augalai į dirvą išskiria tam tikras chemines medžiagas. Ilgainiui jų sankaupa gali tapti žalinga, net toksiška tai pačiai augalų rūšiai. Todėl tarp agurkų auginimo toje pačioje lysvėje rekomenduojama daryti bent 2–3 metų pertrauką.
Priešsėlis agurkams
Agurkai į atvirą gruntą dažniausiai sėjami tik gegužės viduryje. Iki tol lysvės neretai būna tuščios, todėl verta išnaudoti šį laikotarpį ir pasėti priešsėlį, kuris veiks kaip natūralios žaliosios trąšos. Geriausia rinktis greitai augančius augalus, sukaupiančius daug žaliosios masės. Jie padeda saugoti dirvą nuo erozijos, slopina piktžoles ir mažina per greitą drėgmės išgaravimą.
Prieš agurkus galima sėti krapus, salotas, ridikėlius ar ropes – tai nereiklios ir greitai augančios daržovės. Labai naudingas pasirinkimas yra ir svogūnai, nes jie pasižymi fitosanitarinėmis savybėmis: išskiria medžiagas, kurios gali padėti sumažinti kai kurių ligų sukėlėjų plitimą dirvoje.
Planuojant sėjomainą ir pasirenkant priešsėlį, nereikėtų vienoje vietoje iš eilės auginti artimai giminingų augalų. Tokie augalai dažnai serga tomis pačiomis ligomis, juos puola tie patys kenkėjai, o agurkų atveju – jie taip pat būna „ėdrūs“, t. y. intensyviai naudoja dirvos maisto medžiagas. Dėl to dirvoje gali pritrūkti išteklių kitiems reikliems augalams, pavyzdžiui, pomidorams, paprikoms ar bulvėms.
