Pamiršta močiučių darželių klasika: žydi iki šalnų ir nereikalauja daug priežiūros

Kosmėjos, dar vadinamos onėtekiais (Cosmos bipinnatus), vėl grįžta į Lietuvos gėlynus kaip lengvai auginama ir ilgai žydinti vienmetė gėlė. Šis augalas vertinamas dėl gausaus žydėjimo nuo vasaros vidurio iki pirmųjų šalnų ir dėl to, kad tinka tiek natūralistiniams, tiek kaimiško stiliaus gėlynams.

Kosmėjų žiedai primena astrus ar dideles ramunes ir dažniausiai būna balti, rožiniai, purpuriniai, rečiau gelsvi, o jų skersmuo gali siekti apie 10 centimetrų. Augalai neretai užauga iki 1,2 metro, todėl gėlyne gali tapti aukštesniu fonu, o nuskinti žiedai ilgai puošia ir vazas.

Šias gėles galima auginti dviem būdais: iš daigų arba sėjant tiesiai į dirvą. Daigams sėklos dažniausiai sėjamos kovo ar balandžio mėnesiais patalpose, o į lauką persodinama praėjus pavasarinių šalnų rizikai, dažniausiai po gegužės 15 dienos.

Sėjant tiesiai į dirvą, tai daroma nuo balandžio pabaigos iki birželio pradžios, kai naktimis nebebūna šalnų. Sėklas rekomenduojama įterpti maždaug 0,5 centimetro gyliu, lengvai užberti žemėmis ir palaikyti tolygią drėgmę, kol sudygs.

Kosmėjoms labiausiai tinka saulėta, šilta vieta, kurioje saulė šviečia bent 6–8 valandas per dieną. Jos mėgsta lengvą, laidžią dirvą ir paprastai geriau auga ne itin derlingame grunte, nes pertręštos dažnai išaugina daugiau lapų nei žiedų.

Priežiūra paprasta: užsitęsus sausrai laistoma saikingai, o pavasarį galima patręšti universaliomis kompleksinėmis trąšomis. Norint, kad žydėjimas tęstųsi ilgiau ir būtų gausesnis, verta reguliariai šalinti nužydėjusius žiedus, nes tai skatina augalą formuoti naujus pumpurus.

Gėlyne kosmėjos dažnai derinamos su dekoratyvinėmis žolėmis, katžolėmis, patagoninėmis verbenomis ar šalavijais, nes tokie deriniai kuria lengvą, natūralų vaizdą. Dėl aukščio jos tinka ir kaip fonas žemesniems augalams, ypač didesnėse lysvėse ar prie tvorų.