Dalis faktų, kuriuos išmokstame per gyvenimą, atrodo akivaizmūs. Kiti – nustebina, kai apie juos sužinai per vėlai. Bet yra ir tokių, kurių nežinojimas gali kainuoti labai brangiai. Būtent apie tokius kalba šis tekstas – apie dalykus, kurie turėjo būti aiškūs, bet kažkodėl liko tarp eilučių mokyklose, paskendo tarp „svarbesnių“ pamokų arba buvo tiesiog… nutylėti.
Ekspertai sako – kai kurie šie dalykai galėtų išgelbėti jūsų sveikatą ar net gyvybę. Gydytojai, ugniagesiai, psichologai, saugumo specialistai ir kiti profesionalai pasidalijo žiniomis, kurių, jų manymu, dauguma žmonių nežino, bet privalėtų žinoti. Ir tai ne teorija. Tai – praktiniai, gyvenimą keičiantys (ar net gelbėjantys) dalykai, apie kuriuos turėtų būti kalbama garsiau.
Jei skaitote ir galvojate: „O tai aš jau žinojau“ – puiku. Bet jei bent vienas punktas kelia nuostabą, verta sustoti ir įsiminti. Nes kai kurių klaidų taisyti jau gali būti per vėlu.
Miegas yra neįtikėtinai svarbus
„Daugelis žmonių nesuvokia, koks žalingas jūsų sveikatai gali būti miego trūkumas. Tai kenkia jūsų imuninei sistemai, širdžiai ir ilgainiui net gali pakenkti jūsų smegenims“, – įspėja gydytojai.
Jie neklysta. Širdies, plaučių ir kraujo gydytojai pažymėjo, kad pakankamas miegas yra būtinas sveikai smegenų veiklai ir fizinei savijautai. Pasikartojantis nepakankamas miegas gali sukelti lėtinių sveikatos problemų, paveikti jūsų širdį ir kraujotakos sistemą, medžiagų apykaitą, kvėpavimo ir imuninę sistemas. Taigi, nors gali būti viliojanti mintis teikti pirmenybę viskam kitam, o ne geram miegui, poilsio svarbos nereikėtų nuvertinti.
Psichikos sveikata yra tokia pat svarbi kaip ir fizinė sveikata
Psichikos sveikatos centro duomenimis, apytiksliai vienas iš penkių suaugusių gyventojų serga psichikos ligomis, įskaitant nerimą ir depresiją. Nors akivaizdu, kad svarbu rūpintis savo fizine sveikata, sveikas kūnas bus sveikas tik tuo atveju, jei turėsite sveiką protą.
Jei norite pasirūpinti savo psichikos sveikata, pirmenybę teikite miegui, reguliariai mankštinkitės, sveikai maitinkitės, pirmenybę teikite poilsiui, palaikykite ryšius su artimaisiais ir prireikus kreipkitės pagalbos į specialistus.
Propaganda veikia visus
Lengva manyti, kad propaganda niekada negalėtų jūsų paveikti – esate tiesiog per daug protingi, kad pakliūtumėte į spąstus. Tačiau svarbu prisiminti, kad niekas nėra apsaugotas, net ir labiausiai išsilavinę iš mūsų. Geriausias būdas nepakliūti į propagandos pinkles – žinoti dažniausiai naudojamus informacijos iškraipymo metodus, kritiškai vertinti visą gaunamą informaciją ir ieškoti kelių šaltinių.
Specialistai atkreipė dėmesį į keletą propagandos metodų, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį – sąmokslo teorijos, gąsdinimo taktikos, melagingos statistikos naudojimą, nerealius pažadus ir apeliavimą į emocijas.
Niekada nepurkškite vandens ant riebalų ugnies
Labai svarbu žinoti, kaip užgesinti riebalų sukeltą gaisrą, ir tai tikrai nėra vandens arba miltai. Miltai iš tiesų yra labai degūs ir gali sukelti sprogimą. Veikiau, gesindami riebalų sukeltą gaisrą, turėtumėte išjungti viryklę, uždengti puodą ar keptuvę dangčiu ir užgesinti jį druska, soda arba gesintuvu. Nors vanduo gali atrodyti akivaizdus pasirinkimas, tačiau vanduo išgaruoja, iškeldamas riebalus į orą ir išplatindamas gaisrą.
Niekada nemaišykite valymo tirpalų.
„Sumaišius amoniaką (paprastai langų valiklį) ir baliklį, susidaro pavojinga cheminė medžiaga ir gali rimtai jums pakenkti. Būkite atsargūs valydami vonios kambarį šiais dviem produktais!“, – įspėja specialistas.
Maišant amoniaką ir baliklį susidaro gyvybei pavojingi toksiški garai, kurie gali pakenkti jūsų akims, nosiai, gerklei ir plaučiams. Tačiau tai ne vienintelis nerimą keliantis derinys, apie kurį reikia žinoti. Taip pat turėtumėte vengti maišyti vandenilio peroksidą ir actą bei baliklį su beveik visomis kitomis valymo priemonėmis, įskaitant klozetų valiklį, alkoholį, actą ir pelėsių valiklį.
Vakcinos gelbsti gyvybes.
Pastaraisiais metais vakcinos tapo aktualia tema. Tačiau neginčijama tiesa yra ta, kad vakcinos gelbsti gyvybes – ir daugybę gyvybių. Pasaulio sveikatos organizacija pranešė, kad per pastaruosius 50 metų pasaulinės imunizacijos pastangos išgelbėjo apie 154 milijonus gyvybių.
