Plačiai naudojami nuotolinio darbo įrankiai puikiai tinka vaizdo skambučiams ar susirašinėjimui, tačiau jie neišsprendžia svarbiausių darbo per atstumą problemų: kaip susitarti nuotolinėje komandoje, kaip palaikyti pasitikėjimą, kaip valdyti darbus, priimti sprendimus, diegti naujoves ar pasirūpinti darbuotojų savijauta, – atkreipia dėmesį Ramunė Guogienė, „Tech-Park Kaunas“ projektų ekspertė.
COVID‑19 pandemijos metu staiga išaugęs poreikis dirbti nuotoliu išryškino problemą – žmonės tam nebuvo pasiruošę. Trūko ne tik reikiamų skaitmeninių įrankių, bet ir žinių, kaip dirbti komandoje, kaip bendrauti, kaip rūpintis darbuotojų savijauta.
Nors šiandien nuotoliniai susitikimai jau tapo įprasta, laiką taupančia darbinės rutinos dalimi, ypač regionuose vis dar stokojama supratimo, kaip organizuoti ir efektyviai vykdyti darbą nuotoliu.
Tarptautinis atsakas į nuotolinio darbo iššūkius
Šios problemos sprendimo ėmėsi tarptautinė komanda iš Lietuvos, Suomijos, Norvegijos, Latvijos, Lenkijos ir Švedijos. Per trejus metus vykdant ES „Interreg Baltijos jūros regiono programos“ projektą „Distance LAB“ buvo sukurta nuotolinio darbo platforma, skirta smulkiajam ir vidutiniam verslui bei viešajam sektoriui.
Paprastai tariant, jei „Teams“ ar „Zoom“ yra telefonas, tai „Distance LAB“ – instrukcija ir mokymai, kaip tą „telefoną“ naudoti darbui, komandai ir verslui, ypač mažoms įmonėms ir viešosioms organizacijoms Baltijos jūros regione, – vaizdžiai apibūdina Kauno mokslo ir technologijų parko „Tech-Park Kaunas“ projektų ekspertė Ramunė Guogienė.
„Distance LAB“ – tarptautinis projektas, skirtas verslams ir viešosioms organizacijoms padėti išmokti patogiai ir efektyviai dirbti nuotoliniu ar mišriu būdu. Siekta sukurti paprastus, praktiškus įrankius ir patarimus, kurie padėtų geriau bendrauti per atstumą, dirbti komandoje, planuoti veiklą, diegti naujoves ir galvoti apie tvaresnį darbą.
Apibendrinant galima sakyti, kad pagrindinis projekto tikslas – sukurti bendrą „pagalbos centrą“ internete, kuriame būtų sukaupta įvairių šalių patirtis ir sprendimai, išbandyti realiomis sąlygomis.
Sąsaja su pandemijos laikotarpiu
„Distance LAB“ atsirado todėl, kad per COVID‑19 karantiną labai aiškiai išryškėjo problema: daug žmonių ir organizacijų staiga turėjo dirbti nuotoliu, bet tam nebuvo pasiruošę. Trūko ne tik tinkamų įrankių, bet ir žinių, kaip bendrauti, dirbti komandoje, planuoti darbus ar rūpintis darbuotojų savijauta per atstumą.
Tačiau projektas aktualus ne vien dėl pandemijos. Šiandien nuotolinis ir hibridinis darbas išlieka kasdienybe, keičiasi darbo rinka, žmonės nori daugiau lankstumo, o regionams svarbu išlikti patraukliems ir gyvybingiems. „Distance LAB“ padeda paprastai ir praktiškai išmokti, kaip sėkmingai dirbti ir kurti verslą per atstumą – ne tik krizių metu, bet ir kasdienėje veikloje.
Įrankiai yra, bet trūksta žinių
Plačiai naudojami nuotolinio darbo įrankiai puikiai tinka vaizdo skambučiams ar susirašinėjimui, tačiau jie neišsprendžia svarbiausių darbo per atstumą klausimų: kaip susitarti nuotolinėje komandoje, kaip palaikyti pasitikėjimą, kaip valdyti darbus, priimti sprendimus, diegti naujoves ar pasirūpinti darbuotojų savijauta. Kitaip tariant, įrankiai yra, bet trūksta žinių ir aiškių darbo būdų, kaip juos prasmingai naudoti kasdienėje veikloje.
Baltijos jūros regionas turi savų ypatumų – čia daug mažų ir vidutinių įmonių, regioninių miestų, viešųjų organizacijų ir bendruomenių, neturinčių didelių IT ar personalo skyrių. Joms reikia paprastų, praktiškų ir prieinamų sprendimų, pritaikytų vietos realybei – skirtingoms šalims, kultūroms, kalboms ir darbo sąlygoms.
Todėl „Distance LAB“ atsirado ne tam, kad sukurtų dar vieną programėlę, o tam, kad padėtų žmonėms išmokti prasmingai dirbti nuotoliu: kaip naudotis jau turimais įrankiais, kaip organizuoti darbą, bendradarbiauti, kurti verslą ar teikti paslaugas per atstumą taip, kad tai iš tiesų veiktų realiame gyvenime.
„Distance LAB“ nėra dar viena „Teams“, „Zoom“ ar „Meet“ alternatyva – ji sprendžia kitą problemą. Tokios programos leidžia žmonėms susiskambinti, susirašyti ar surengti nuotolinį susitikimą, tačiau jos neatsako į klausimą, kaip iš tikrųjų dirbti per atstumą: kaip susitarti komandoje, kaip organizuoti darbus, priimti sprendimus, išlaikyti pasitikėjimą ar pasirūpinti žmonių savijauta.
Praktinė nuotolinio darbo platforma
Projektą vykdė devynios organizacijos iš šešių šalių, o didžioji dalis darbų buvo aptariama nuotoliniu būdu. Be įprastų bendravimo priemonių, partneriai naudojo ir bendro darbo įrankius – visiems prieinamus bendrus dokumentus ar virtualias lentas, kuriose galima kartu rašyti, dėlioti idėjas ir planuoti veiksmus.
Kad darbas vyktų sklandžiau, pirmiausia būdavo susitinkama mažesnėse, teminėse grupėse, o vėliau visi partneriai rinkdavosi į bendrą susitikimą, kuriame dalydavosi pasiektais rezultatais ir aptardavo bendrą projekto eigą.
Kokius rezultatus pavyko sukurti?
Sukurta ne teorinė, o praktinė nuotolinio darbo platforma. Joje pateikiami konkretūs, realiose įmonėse ir organizacijose realiomis sąlygomis išbandyti įrankiai ir sprendimai, padedantys efektyviau dirbti per atstumą.
Įrankiai suskirstyti į tris temines grupes:
- Inovacijos ir tinklaveika – bendradarbiavimo, komunikacijos ir bendro kūrimo įrankiai.
- Strategijos kūrimas ir verslo formavimas – įrankiai, skirti skaitmeninei transformacijai, valdymui ir augimui.
- Tvarumas – įrankiai, padedantys derinti veiklą su aplinkosauga ir tvarumo tikslais.
Emocinė sveikata svarbi ir dirbant nuotoliu
Didelis dėmesys skirtas darbuotojų gerovei ir darbo kultūrai. Platformoje pateikiami įrankiai ir metodai, padedantys palaikyti ryšį su komanda, išvengti perdegimo, rūpintis emocine sveikata dirbant nuotoliu.
Taip pat siūlomi kibernetinio saugumo ir skaitmenizacijos sprendimai, padedantys saugiai dirbti internete ir apsaugoti duomenis.
Be to, platformoje pateikiami tvarumo ir nuotolinės verslo plėtros įrankiai – savęs įsivertinimo anketos bei gairės, padedančios įmonėms suprasti, kaip jų veikla gali tapti draugiškesnė aplinkai ir efektyvesnė dirbant per atstumą. Visa tai papildo skiltis, kurioje kiekvienas gali pasidalyti savo naudojamu įrankiu ar gera praktika, kad ja galėtų pasinaudoti ir kiti.
Apibendrinant galima teigti, kad projekto rezultatas – vienoje vietoje surinkti konkretūs, paprastai paaiškinti įrankiai ir pavyzdžiai, padedantys nuotolinį darbą paversti ne iššūkiu, o kasdiene, veikiančia praktika.
Taip pat nuspręsta, kiek leidžia galimybės, ir toliau pildyti platformą aktualia informacija – skelbti apie renginius, naujas iniciatyvas ar kitus svarbius įvykius. Projekto partneriai sutarė bent kartą per metus susitikti nuotoliniu būdu, kad įvertintų, kaip platforma veikia, ir pasirūpintų, jog ji išliktų naudinga ir veikianti ateityje.
„Living Labs Network“: inovatoriai, tyrėjai, verslas ir politikos formuotojai
Gyvosios laboratorijos (angl. living labs) idėja paprasta: sprendimai kuriami ir išbandomi ne „ant popieriaus“, o realiame gyvenime, kartu su tikrais žmonėmis.
Tai nėra laboratorija su mėgintuvėliais. Gyvoji laboratorija – tai įmonė, organizacija, bendruomenė ar net miestas, kuriame naujos idėjos, paslaugos ar darbo būdai yra išbandomi kasdienėje veikloje. Žmonės dirba taip, kaip dirbtų įprastai, o nauji sprendimai testuojami realiomis, o ne teorinėmis sąlygomis.
„Distance LAB“ iniciatyvos pagrindu sukurta virtuali erdvė „Living Labs Network“ tapo centrine susitikimų vieta visiems Tarptautinio daugiadisciplinio gyvųjų laboratorijų tinklo (IMLLN – The International Multidisciplinary Living Labs Network) nariams.
Pagrindinis šio tinklo tikslas – sujungti inovatorius, tyrėjus, verslininkus ir politikos formuotojus visame Baltijos jūros regione, kuriant bendradarbiavimo aplinką, kurioje būtų galima kartu spręsti sudėtingas problemas.
