Liepos 14-osios rytą pietinėje Ispanijos dalyje įvyko netikėtas ir stiprus žemės drebėjimas, kuris sukėlė ne tik baimę tarp gyventojų ir poilsiautojų, bet ir padarė žalos pastatams bei infrastruktūrai. Šis žemės drebėjimas, kurio epicentras buvo jūroje netoli Almerijos miesto, laikomas galingiausiu Andalūzijos regione per pastaruosius devyniasdešimt metų.
Pagal pateiktus duomenis, žemės drebėjimas siekė nuo 5,2 iki 5,4 balo pagal Richterio skalę. Jo epicentras buvo jūroje, maždaug už 30 – 60 kilometrų nuo Ispanijos pakrantės. Drebėjimas kilo ankstyvą rytą, todėl daugelis gyventojų ir poilsiautojų dar miegojo.
Požeminiai smūgiai pasiekė daugiau kaip penkiasdešimt miestų visoje Andalūzijoje, tarp jų ir populiarias turistines vietas, tokias kaip Malaga, Marbella, Nerja bei Almerija. Žmonės pasakojo apie tai, kaip grindys po kojomis drebėjo, baldai judėjo, o langai skambėjo nuo vibracijų.
Kai kurie buvo pažadinti garsaus trenksmo ir bėgo į lauką su pižamomis, nes manė, jog įvyko sprogimas ar kita nelaimė.
Padaryta žala ir incidentai
Didžiausia žala užfiksuota Almerijos oro uoste. Dalis pakabinamų lubų krito ant grindų, iškrito apdailos elementai ir lubų plytelės. Oro uoste tuo metu buvo nemažai keleivių, laukiančių skrydžių į tokias kryptis kaip Madridas, Bratislava ar Varšuva. Laimei, niekas nenukentėjo. Po kelių valandų, atlikus apžiūrą ir sutvarkius pavojingas zonas, oro uosto darbas buvo atnaujintas, o skrydžiai vyko kaip įprasta.
Smulkesni pažeidimai užfiksuoti ir kitose vietose, pavyzdžiui, viename automobilių salone Almerijos priemiestyje nukrito dalis lubų plokščių. Kai kur pastebėti nedideli sienų įtrūkimai ir nuskilusios plytelės. Tačiau bendras žalos mastas, palyginti su galimu pavojumi, buvo gana nedidelis.
Tsunamio aliarmas ir ekspertų įžvalgos
Iš karto po žemės drebėjimo buvo automatiškai aktyvuotas cunamio pavojaus signalas rytinei Andalūzijos pakrantei bei aplinkinėms provincijoms. Gyventojams buvo išsiųsti trumpieji pranešimai su nurodymais, kaip elgtis pavojaus atveju. Vis dėlto, jau po trumpo laiko aliarmas buvo atšauktas. Specialistai nustatė, kad drebėjimas nebuvo pakankamai stiprus, jog galėtų sukelti cunamį.
Ekspertai pažymėjo, kad pagrindinis pavojus būtų kilęs, jei drebėjimo epicentras būtų buvęs sausumoje. Tokiu atveju galimos pasekmės būtų gerokai rimtesnės. Valensijos politechnikos universiteto geologai komentavo, jog tokie įvykiai, nors ir reti, primena apie seisminį aktyvumą Pietų Ispanijoje, ypač netoli Viduržemio jūros pakrantės.
Svarbi pamoka gyventojams ir poilsiautojams
Šis žemės drebėjimas parodė, kad net poilsio regionai, laikomi saugiais, gali būti paveikti gamtos stichijų. Svarbu, kad tiek vietos gyventojai, tiek turistai žinotų, kaip elgtis tokių nelaimių atveju. Rekomenduojama visada domėtis regiono rizikomis ir reaguoti į vietos institucijų perspėjimus.
Nors drebėjimas nesukėlė žmonių aukų, o žala apsiribojo daugiausia materialiniais nuostoliais, liepos 14 diena ilgam įsirašys į Andalūzijos istoriją kaip diena, kai po žeme sujudėjo visa pakrantė.
