Paprasta priemonė iš krosnies: pelenai vejai gali būti naudingi, bet svarbiausia nepadauginti

Po žiemos daugelis vejų atrodo prastai: trūksta saulės, dirva ilgai išlieka drėgna, o tarp žolių įsiveisia samanos ir susiformuoja tankus veltinis. Toks sluoksnis trukdo žolei atželti ir tankėti, todėl pavasarį svarbu imtis priemonių, kurios atgaivina šaknų zoną.

Vejos priežiūros specialistai paprastai pirmiausia rekomenduoja du darbus: vertikutavimą ir aeravimą. Vertikutavimas yra negilus vejos įpjovimas ir sausos žolės, veltinio bei samanų pašalinimas, kad pagerėtų oro ir maisto medžiagų patekimas prie šaknų.

Aeravimas reiškia vejos badymą arba skylučių padarymą dirvoje, kad ji geriau kvėpuotų ir būtų puresnė. Tai ypač naudinga, jei dirva sunki, suplūkta po žiemos ar dažnai mindoma, nes tuomet vanduo ir trąšos prasčiau pasiekia šaknų sistemą.

Pirmomis dienomis po vertikutavimo veja gali atrodyti dar prasčiau, tačiau tai laikinas efektas. Dažniausiai po maždaug 2 savaičių, jei vyrauja šiltesni orai ir pakanka drėgmės, žolė pradeda greitai atželinėti, o plikų plotų kontrastas sumažėja.

Kad atsigavimas būtų spartesnis, dažnai pasirenkamos pavasarinės trąšos su didesniu azoto kiekiu, taip pat kaliu ir fosforu. Vis dėlto kai kurie sodininkai vietoje dalies trąšų naudoja ir paprastesnę priemonę, kurią dažnai turi po kūrenimo, tai yra medienos pelenus.

Medienos pelenai gali papildyti dirvą kaliu, fosforu, kalciu ir magniu, taip pat švelniai mažinti dirvos rūgštingumą. Būtent todėl jie kartais pasitelkiami ir kovai su samanomis, nes samanos dažniau plinta rūgštesnėse, užmirkstančiose ir prastai vėdinamose vietose.

Dažniausiai rekomenduojamas kiekis yra apie 1–2 kilogramai medienos pelenų 100 kvadratinių metrų vejos, pelenus išbarstant plonu, lygiu sluoksniu, ypač probleminėse vietose. Svarbu naudoti tik švarius pelenus iš neapdorotos medienos, vengti pelenų, likusių po dažytos, lakuotos medienos ar kitų medžiagų deginimo.

Ši priemonė netinka, jei dirva ir taip šarminė, nes pelenai gali dar labiau pakelti pH ir pabloginti kai kurių augalų mitybą. Po barstymo veją verta gausiai palaistyti ir stebėti rezultatą, o jei plikos dėmės nesitraukia, gali prireikti papildomo atsėjimo ir priežasčių paieškos, pavyzdžiui, grybinių ligų ar kenkėjų.