Paprastas vabzdžių „viešbutis“ gali pagerinti vaismedžių apdulkinimą: svarbi viena detalė

Kas yra mūrinės bitės

Mūrinė bitė, dar vadinama sodo mūrine bite, yra laukinė vieniša bitė, aktyviausia pavasarį, kai žydi dauguma vaismedžių. Skirtingai nei medunešės bitės, ji nesudaro didelių šeimų ir negamina medaus, todėl prie namų ar vaikų žaidimų zonų paprastai laikoma mažiau konfliktiška.

Šios bitės žiedadulkes perneša ant plaukuoto kūno, todėl apdulkinimas dažnai būna labai efektyvus. Būtent dėl to sodininkai mūrines bites vertina kaip pagalbininkes obelų, kriaušių, vyšnių ar slyvų žydėjimo metu.

Kodėl „viešbutis“ veikia

Įrengus vadinamąjį vabzdžių viešbutį, dažniausiai siekiama sudaryti patogias sąlygas mūrinėms bitėms įsikurti šalia sodo. Kadangi jos paprastai skraido netoli lizdo, daugiau apdulkintojų šalia žydinčių medžių reiškia didesnę tikimybę, kad žiedai bus apdulkinti laiku ir gausiai.

Teiginys apie 50 proc. derliaus šuolį priklauso nuo daugybės veiksnių, įskaitant orą, veislę, žydėjimo laiką ir kitų apdulkintojų gausą. Vis dėlto moksliniai tyrimai nuosekliai rodo, kad geresnis apdulkinimas daugeliui vaisių kultūrų didina užuomazgų kiekį ir gerina derliaus kokybę.

Kaip įrengti ir kur kabinti

Paprastam nameliui dažniausiai pakanka tvirtos medinės dėžutės su stogeliu, kuris saugo nuo lietaus. Viduje naudojami nendrių ar bambuko vamzdeliai, taip pat kietmedžio kaladėlės su išgręžtomis aklinomis angomis, kad bitės turėtų kur suformuoti lizdines kameras.

Svarbiausia vieta: sausa, nuo vėjo apsaugota ir ryte greitai sušylanti. Praktikoje tai dažnai būna siena ar pastogė, o angų kryptis parenkama į rytus, pietryčius ar pietus, kad vabzdžiai greičiau pradėtų aktyvumą.

Šalia pravartu turėti drėgnos žemės ar molio plotelį, nes mūrinės bitės šias medžiagas naudoja pertvaroms lizduose. Taip pat verta pasirūpinti negilia girdykla su akmenukais, kad vabzdžiai galėtų saugiai atsigerti.

Ko vengti ir kaip prižiūrėti

Vienas dažniausių trūkumų yra netinkamos medžiagos: per plati ar per trumpa „lizdinė“ ertmė, aštrūs vamzdelių kraštai, drėgmę kaupiantis namelis ar derva kvepianti spygliuočių mediena. Tokios sąlygos mažina tikimybę, kad bitės apsigyvens, ir gali didinti parazitų riziką.

Higiena taip pat svarbi: natūralūs vamzdeliai ilgainiui užsiteršia, todėl juos verta keisti, o pažeistus ar pelėsio turinčius elementus pašalinti. Jei sode naudojamos augalų apsaugos priemonės, žydėjimo metu ypač svarbu laikytis etikečių nurodymų ir vengti purškimo, kai aktyvūs apdulkintojai.

Augalai, padedantys apdulkintojams

Kad mūrinės bitės turėtų pastovų maisto šaltinį, svarbu ne tik vaismedžiai, bet ir kiti žydintys augalai. Ankstyvą pavasarį naudingos anksti žydinčios gėlės, o vėliau galima rinktis nektaringus augalus, kurie pritraukia ir kitus apdulkintojus.

Sodininkai dažnai sėja faceliją, nes ji greitai auga ir gausiai žydi, tačiau tinka ir daug kitų vietai pritaikytų rūšių. Kuo įvairesnis žydėjimas skirtingu metu, tuo stabilesnė apdulkintojų populiacija sode viso sezono metu.