Išgirdus, kiek valgyti tinkamo maisto išmetama, gali atvipti žandikaulis. Išmetama maždaug trečdalis visos planetos maisto, nors šio kiekio pakaktų pamaitinti 2 mlrd. žmonių. Dalis maisto išmetama tik todėl, kad jis nėra dailus kaip paveiksliukas. Apie šią problemą ir šokiruojančius skaičius pradėta kalbėti jau seniai, tačiau tik dabar apie poreikį nešvaistyti maisto imta diskutuoti tarptautiniu mastu.
Apie tai, kiek maisto išmetama, kodėl ir ką kiekvienas iš mūsų galėtume padaryti, kad ši padėtis pradėtų keistis, rašoma „National Geographic Lietuva“ kovo mėnesio numeryje.
.jpg)
Žurnalo „National Geographic Lietuva“ kovo mėnesio numerio viršelis. Kasmet maždaug 2,5 mlrd. kg vien JAV užauginamų vaisių ir daržovių lieka laukuose arba nepasiekia vartotojų stalų. Dažnai taip nutinka vien dėl jų išvaizdos.
Nors daugelyje kultūrų išmesti maistą yra nemoralu, o visame pasaulyje alksta beveik 800 mln. žmonių, tai nesustabdo nuo maždaug 1,3 mlrd. tonų iššvaistomo maisto per metus.
„Besivystančiose šalyse didelės derliaus dalies netenkama dėl to, kad trūksta tinkamų sandėliavimo sąlygų, gerų kelių ir vėsinimo sistemų. Palyginti išsivysčiusiose šalyse maisto daugiau išmetama vėlesniuose tiekimo grandinės etapuose, kai mažmenininkai jo per daug užsisako, patiekia ar išdėlioja parduotuvių lentynose arba kai vartotojai nesuvalgo visų šaldytuve esančių likučių ar atsikrato greitai gendančių produktų dar nesibaigus jų galiojimo laikui“, – pagrindinės priežastis įvardijamos žurnale „National Geographic Lietuva“.
Jei panagrinėtume vaisių ir daržovių tiekimo grandinę, pamatytume, kad net apie 20 proc. jų prarandama dar pirmajame etape – renkant ir rūšiuojant. Vaisiams ir daržovėms taikomi labai griežti reikalavimai ir standartai, todėl mūsų nepasiekia netinkamo dydžio, formos, spalvos, turintys defektų, rumbų, įbrėžimų ar saulės nudegimų vaisiai bei daržovės. Dar 19 proc. jų nesuvalgome arba išmetame namuose. Galutinis rezultatas toks, kad jų suvartojame vos 47 proc., o prarandame ar iššvaistome net 53 proc. Viskas dėl to, jog vartotojas renkasi tik geriausiai atrodančias prekes.
.jpg)
Paryžiaus šventėje iš surinktų arba paaukotų neišvaizdžių daržovių verdamas kario troškinys. Juo pasisotins 6100 asmenų, kad maistas nebūtų švaistomas.
Negana to, kad nereikalingas maistas nepasiekia alkstančiųjų, maisto eikvojimas dar kenkia ir aplinkai. Gaminant maistą, kurio niekas nevalgo, švaistomas vanduo, trąšos, pesticidai, sėklos, degalai ir žemė, kurioje auginami produktai. Visame pasaulyje nesuvalgytam maistui pagaminti per metus sunaudojamo vandens kiekis prilygsta vandeningiausios Europos upės Volgos metiniam debitui. O jei išmestas maistas būtų valstybė, ji taptų trečia pagal dydį teršėja šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis po Kinijos ir JAV.
Didžiausias pavojus tas, kad vyriausybėms sukant galvas, kaip 2050 m. reikės pamaitinti daugiau nei 9 mlrd. planetos gyventojų, dažniausiai pasigirsta raginimai 70–100 proc. padidinti pasaulinę maisto gamybą. „Jau dabar auginant maistą sunaudojama 70 proc. viso išgaunamo gėlo vandens, iškertama 80 proc. atogrąžų ir paatogrąžių miškų ir išskiriama 30–35 proc. visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų dėl žmogaus veiklos. Planetos populiacijai augant ir besivystančių ūkių gyventojams pageidaujant vis daugiau mėsos bei pieno produktų, kuriems reikia gerokai daugiau javų ir kitų išteklių palyginti su jų teikiamomis kalorijomis, žemės ūkio daroma žala aplinkai tik stiprės“, – pabrėžia straipsnio autorė Elizabeth Royte.
Tačiau kai kurie specialistai tvirtina, kad galbūt nereikės arti dar daugiau laukinės gamtos plotų. Jei žmonija išmestų mažiau maisto, rečiau valgytų mėsą ir pieno produktus, mažiau javų naudotų biodegalų gamybai, o ūkininkai padidintų žemės našumą, būtų įmanoma sveikai pamaitinti daugiau kaip 9 mlrd. žmonių nekertant drėgnųjų miškų, neariant prerijų ir nesusinant pelkių.
.jpg)
Prieš maisto švaistymą kovojantis Tristramas Stiuartas Kolumbijoje apžiūrinėja bananus, kurie netinka Europos rinkai, nes yra per trumpi, per ilgi arba pernelyg riesti. Dalį jų suvartoja vietos gyventojai, bet augintojai vis tiek kasmet išmeta milijonus tonų valgyti tinkamų vaisių.
Keli patarimai, kaip jūs galite padėti sumažinti maisto švaistymą:
- „FoodKeeper“ ir kitos panašios programėlės gali priminti apie netrukus baigsiantį galioti maistą.
- Naudokite mažesnes lėkštes, kad porcijos nebūtų per didelės. Šiais laikais standartinės lėkštės yra 36 proc. didesnės nei prieš 50 metų.
- Vieną savaitės dieną paskirkite maisto likučiams suvartoti.
- Suteikite nesuvalgytam maistui antrą galimybę. Nesuvartotus produktus užšaldykite arba užkonservuokite. Iš pažeistų vaisių galite pasigaminti kokteilių.
- Jei restorane nesuvalgėte viso maisto, jo likučius parsineškite namo.
- Valgyklose nesinaudokite padėklais. Žmonės, kurie pasiima padėklus, iššvaisto 32 proc. daugiau maisto, nei asmenys, nešantys lėkštes rankose.
- Paprašykite padavėjo, kad neneštų papildomų produktų, pavyzdžiui, duonos ir sviesto, kurių neketinate valgyti.
- Apsipirkinėkite dažniau. Taip dažniau pirksite greitai gendančius produktus ir tikėtina, jog mažiau jų išmesite pasibaigus galiojimo laikui.
- Pirkite prekybos centrų siūlomą paruoštą maistą, nes jam sunaudojami neišvaizdūs vaisiai ir daržovės.
