Rasa Barčaitė
OKIIKO – tai šeiminis grafikės Lauros Tulaitės ir jos vyro – architekto Eivaro Rastausko – duetas, kuris papuošalus kartu pradėjo kurti prieš kokius 4 metus. Menininkų kuriami darbai išsiskiria architektūrinėmis ir netradicinėmis formomis. Apie kūrybą ir menininkų kasdienybę kalbamės su šio dueto atstove Laura Tulaite.
„Papuošalų kūrimas paskutiniu metu stipriai pretenduoja apimti visą mūsų gyvenimą, ne vien tik veiklą po pagrindinių darbų“, – pasakoja Laura. O viskas prasidėjo, pasak kūrėjų, nuo noro atsiplėšti nuo popieriaus ir pereiti prie apčiuopiamų dalykų. „Norėjosi kažko šviežio, išeiti ir susipažinti su pasauliu, nes iki tol sėdėjome savo urveliuose – aš reklamos agentūroje, Eivaras – architektų biure. Jaučiausi kaip filtras, košiantis kitų mintis ir idėjas, o taip norėjosi savo – kuomet darai, kaip tau atrodo, ir žmonėms tai arba patinka, arba tai jų nedomina. Abu variantai geri – vieni dalinasi energija, o tiek kam neįdomu – neteršia tavo galvos (šypsosi). Kuo daugiau skirtingų veiklų, tuo labiau plečiasi akiratis, į gyvenimą ateina nauji nuostabūs žmonės, kurių nesutiktum, jei nebūtum išdrįsęs sėsti ne į savo roges“, – pasakoja Laura.
Kaip pasidalijate kūrybinius darbus?
Eivaras labai kruopštus, tad jis rūpinasi techniniais sprendimais. Aš gana chaotiška – darau eskizus, ieškau naujų idėjų, medžiagų.
Papasakokite papuošalų kūrimo procesą: abu sėdate prie darbo stalo ir braižote, karpote, pjaustote?
Procesas nenuoseklus ir labai chaotiškas (šypsosi). Braižome, siuvame, karpome… Ribos tarp asmeninio gyvenimo ir darbo ištrintos, jų tiesiog nėra. Visą laiką svajojome dirbti kartu – o taip ir nutiko – taigi visą dieną praleidžiame vienas priešais kitą. Net mūsų šuo sąžiningai kiekvieną dieną eina kartu į studiją ir priima klientus.
OKIIKO – skamba labai japoniškai. Ką reiškia šis pavadinimas?
Tai ilga istorija, bet jos esmė paprasta – veidrodinė simetrija – Oki esu aš, Iko – Eivaras. Japoniškai Oki reiškia atvirą jūrą, todėl esu linkus manyti, kad Iko – mano krantas.
Jūsų papuošalai išskirtiniai vien dėl to, kad juose stipriai jaučiama grafikos architektūrinė įtaka (bent jau paskutinėse kolekcijose). Iš kur semiatės įkvėpimo?
Aš visada buvau architektūros gerbėja, Eivaru irgi susižavėjau dėl jo darbų. Bet mane įkvepia viskas – architektūra, dizainas, mada ir labai dažnai – tai ko trūksta, tai kas per sudėtinga, tai ką norėtųsi supaprastinti. Visgi svarbiausia užduotis ir inspiracija – viską supaprastinti, nes manome, kad žmonės linkę viską komplikuoti.
Asorti papuošalų kolekcija.
Kuri iš papuošalų kolekcijų Jums labiausiai patinka ir kodėl?
Gal „Asorti“? Nors pirmieji gimė ordinai, tačiau „Asorti“ stipriausia, universaliausia, paprasčiausia ir abstrakčiausia. Ji nėra baigtinė, atsiranda naujų formų, medžiagų – dažnai nauja forma padiktuoja naujos kolekcijos temą, pvz., orų prognozė. Dabar džiaugiamės serija „Connections“, nes ji tokia pati universali ir begalinė – kiekvienas žmogus ieško savo santykio, proporcijos, medžiagos.
Asorti papuošalų kolekcija.
Bevartydama Jūsų tinklaraštį, pastebėjau ir labai įdomų lankelį plaukams – ar planuojate kurti ne tik kaklo papuošalus, seges ir toliau?
Kiekvienas daiktas – tarsi nauja dizaino užduotis, nes niekas nesikartoja, sąlygos skirtingos, mes prie to pripratę, todėl einam toliau – jau turim kelis eksperimentinius rūbelius, rankines, idėjų smulkiems daiktams, kurių patys pasigendame.
Klausimas su pagyrimo potekste. Jūsų kuriami papuošalai gražūs ir išskirtiniai ne vien patys, bet ir jų pateikimas – grafinis apipavidalinimas, nuotraukos, jų idėjos, neseniai, mačiau, ieškojote fotosesijai ir labai strazdanoto modelio. Tad kas Jūsų mūzos? Kas apipavidalina papuošalų apvalkalus?
Mūzos – asmenybės, personažai. Gal kartais jie galėtų kėsintis užgožti mūsų daiktus, kurie yra minimalistiniai, bet mums patinka visuma – mūsų daiktai tikrai ne kiekvienam skirti. Išorinio grožio neužtenka, kaip ir taurių metalų – mums arčiau širdies nesuderinamos medžiagos, priešybės, visai žmogiškos savybės (šypsosi).
Kokie pagrindiniai Jūsų klientai?
Labai skirtingi, nes mūsų kolekcijos labai skirtingos. Bet, paprastai, tai labai gyvi ir spalvingi žmonės. Juokinga, nes tarkim danai perka tik vieną kolekciją, tuo tarpu olandai domisi visai kita. Juos galima būtų suskirstyti šalimis.
Materialus klausimas: įmanoma išgyventi iš papuošalų kūrimo? Arba bent jau sutaupyti?
Mes džiaugiamės, kad papuošalų kūrimas nors ir brangus, bet save išlaikantis hobis. Bent jau kol kas. Esu įsitikinus – tikrai galima išgyventi, bet reikia paleisti juos į pasaulį, nes Lietuvos rinka tikrai per maža.
Kur galima įsigyti Jūsų papuošalų?
Visuomet galite aplankyti mūsų studiją – dirbtuvę, taip pat turime ekspoziciją „Daiktų viešbutyje“, Ševčenkos gatvėje (Vilnius). Jau baigiame atnaujinti „OkiikO“ interneto puslapį, kuriame bus ir el. parduotuvė.
Paskutinis klausimas, kuris dažniausiai užduodamas interviu pabaigoje: ateities planai?
Kurti. Kur ir kaip intuicija mus benuvestų. Lysti į visas sferas, kurios mum įdomios ir kur turime ką pasakyti.
