Per pastaruosius kelis dešimtmečius lenkų keliai iš vienų pavojingiausių Europoje tapo vis saugesni. Tai – ilgamečio investavimo į infrastruktūrą, griežtesnių teisės aktų ir modernių kontrolės sistemų rezultatas. 2025 m. užfiksuotas istorinis žuvusiųjų skaičiaus keliuose sumažėjimas, tačiau kartu valdžia dar labiau griežtina atsakomybę vairuotojams ir imasi naujų priemonių kitų eismo dalyvių, ypač vaikų ir dviratininkų, apsaugai.
1990-ieji buvo vienas tamsiausių laikotarpių Lenkijos kelių istorijoje. Tuo metu žuvusiųjų eismo įvykiuose skaičius kasmet svyravo ties 7–8 tūkst. riba. 1991-ieji tapo tragiškiausiais – keliuose gyvybių neteko net 7901 žmogus. Net ir 1997–1998 m. kasmet žūdavo per 7 tūkst. eismo dalyvių.
Tokiai situacijai didelę įtaką turėjo staigus naudotų automobilių iš Vakarų antplūdis ir itin prasta kelių būklė – autostradų bei greitkelių tada praktiškai nebuvo. Situacija pastebimai keistis pradėjo po Lenkijos įstojimo į Europos Sąjungą, kai atsirado ženklios lėšos naujų kelių statybai.
2010 m. pirmą kartą žuvusiųjų skaičius sumažėjo iki mažiau nei 4 tūkst. 2015 m. jis krito žemiau 3 tūkst., o 2022 m. – jau ir žemiau 2 tūkst. 2025 m. fiksuotas naujas, iki šiol neregėtas rodiklis – 1651 žuvęs žmogus per metus. Tai apie 13 proc. mažiau nei 2024 m. Be to, sumažėjo ne tik žuvusiųjų, bet ir avarijų, susidūrimų bei sužeistųjų skaičius.
Infrastruktūra ir kontrolė: pagrindiniai saugumo ramščiai
Svarbiausias veiksnys, lėmęs tokį proveržį, – nuoseklus kelių infrastruktūros gerinimas. 2025 m. Lenkijoje atidaryta beveik 400 km naujų, saugių kelių, o artimiausiais metais planuojama eksploatacijai perduoti dar apie 290 km trasų. Praėjusiais metais taip pat paskelbti viešieji pirkimai dar maždaug 390 km kelių.
Kartu stiprinama ir eismo priežiūra, ypač pasitelkiant automatizuotas sistemas. CANARD fiksuotų greičio matuoklių tinklas šiuo metu apima 623 vietas, o artimiausiu metu šis skaičius išaugs dar daugiau kaip šimtu naujų įrenginių. Tarp jų – 32 nauji vidutinio greičio matuokliai, kurie bus įrengti greito eismo keliuose.
Griežtesnės bausmės vairuotojams
Valdžia, tęsdamasi ankstesnių vyriausybių liniją, toliau griežtina sankcijas vairuotojams, pažeidžiantiems Kelių eismo taisykles. 2022 m. smarkiai padidintos baudos už pažeidimus, o naujausios nuostatos dar labiau išplečia galimybę neterminuotai atimti vairuotojo pažymėjimą.
Be to, nuo kovo 3 d. vairuotojo pažymėjimas bus atimamas ir už 50 km/val. ar didesnį greičio viršijimą ne tik gyvenvietėse, bet ir už jų ribų (išimtis – greitkeliai ir autostrados). Dar viena nauja nuostata numato realią laisvės atėmimo bausmę vairuotojams, kurie, nors ir nesukėlė eismo įvykio, tačiau itin šiurkščiai pažeidė greičio apribojimus ar kitas taisykles ir sukūrė rimtą pavojų kitiems eismo dalyviams.
Svarbus ilgalaikės saugumo strategijos elementas – geležinkelio pervažų likvidavimas. Pavojingos pervažos palaipsniui keičiamos viadukais. Pirmajame programos etape tolesniems darbams atrinkti 18 projektų, o paraiškų teikimas antrajam etapui tęsis iki 2026 m. vasario 5 d.
Galiausiai imtasi ir dviratininkų bei paspirtukų naudotojų saugumo. Nuo 2026 m. birželio 3 d. vaikai iki 16 metų, važiuodami dviračiais ar elektriniais paspirtukais, privalės dėvėti apsauginius šalmus. Suaugusiems tokia prievolė kol kas neįvedama – jie ir toliau galės važiuoti be šalmo. Taip pat neaptarta privalomo civilinės atsakomybės draudimo ar dviračių registravimo tema, nors dviračių eismas, ypač miestuose, nuolat auga.
Lenkijos kelių saugumo statistika 2025 m. – geriausia per visą istoriją. Tam įtakos turėjo trys pagrindiniai veiksniai: gerokai pagerėjusi kelių infrastruktūra, technologiškai pažangi eismo kontrolė ir griežtėjančios bausmės už pažeidimus. Vis dėlto valdžia nemato pagrindo atsipalaiduoti – toliau mažinant žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičių, daugiau dėmesio teks skirti pažeidžiamiausiems eismo dalyviams: pėstiesiems, dviratininkams ir vaikams.
