Atidi rašysenos analizė gali papasakoti ne tik apie rašymo metu mus apėmusią nuotaiką, bet ir išduoti tam tikrus rašančiojo psichologijos niuansus.
Žinoma, aklai pasikliauti tuo, ką porina grafologai, taip pat nevertėtų – juk mūsų raštas labai dažnai kinta priklausomai nuo to, kaip skubame, kokią rašymo priemonę laikome rankoje bei, žinoma, adresato. Vis dėlto, ką anot rašysenos specialistų apie mus pasakoja popieriaus lape išraitytos raidės?
Raidžių dydis
Kiek eilutės aukščio užima Jūsų parašytas žodis? Visą, o gal raidės vos pakilusios nuo linijos? Kuo didesnės, platesnės raidės, tuo labiau žmogus linkęs sureikšminti savąjį ego, o taip pat neretai gali būti pavadintas maksimalistu. Jis daug reikalauja ne tik iš savęs, bet ir iš kitų, kas neretai gali kelti aplinkinių 
nepasitenkinimą.
Atkreipkite dėmesį ir į tai, kaip atrodo Jūsų prirašytas lapas. Taupiai, iki galo užbaigta eilutė ar net kertanti paraštę rodo, kad rašantysis linkęs taupyti ir gyvenime bei vargiai imasi naujų avantiūrų, neturėdamas pagrindo po kojomis ar visko kruopščiai nesuplanavęs. Na, o jei žodžiai liejasi drąsiai arba į eilutę nesismulkinant parašoma vos po du žodžius – tuomet plunksnos savininkas nesirūpina dėl aplinkinių nuomonės, yra kūrybinga, nuolat skubanti ir kiek vėjavaikiška asmenybė.
Kitas labai svarbus dalykas – viso žodžio ar sakinio „forma“, t.y. žodis (ar visa parašyta eilutė) nusvyra žemyn ar priešingai – šauna į viršų. Jei pastarasis variantas, vadinasi, esate iš prigimties optimistas arba tuo metu, kai popieriuje vedžiojote raides, buvote ypač pakilios nuotaikos.
Kur linksta Jūsų raidės?
Susirūpinkite, jei žmogus, su kuriuo neseniai susipažinote, rašo labai tiesiai, o dar blogiau – jo raidės svyra į kairę. Kaip pastebi grafologai ir psichologai, toks raštas būdingas paaugliams ir tuomet nevertėtų 
kreipti didelio dėmesio, nes tokiame amžiuje psichologinės problemos neišvengiamos. Vis dėlto suaugęs, kuris taip vedžioja raides, gali ne tik turėti rimtų psichologinių bėdų, bet ir būti sunkiai pritampantis visuomenėje ar net linkęs į maniakinę depresiją. Kita vertus, rašantieji visiškai tiesiai gali būti pavadinti tiesiog kūrybiško polėkio stokojančiais snobais ir prisiekusiais konservatoriais.
kreipti didelio dėmesio, nes tokiame amžiuje psichologinės problemos neišvengiamos. Vis dėlto suaugęs, kuris taip vedžioja raides, gali ne tik turėti rimtų psichologinių bėdų, bet ir būti sunkiai pritampantis visuomenėje ar net linkęs į maniakinę depresiją. Kita vertus, rašantieji visiškai tiesiai gali būti pavadinti tiesiog kūrybiško polėkio stokojančiais snobais ir prisiekusiais konservatoriais. Linksmosios uodegėlės
Atkreipkite dėmesį į tai, kaip jungiasi ir ar apskritai jungiasi raidės. Kuo mažiau sujungtų – tuo mažesnis poreikis arba tiesiog vengimas gilintis į save arba net baimė pripažinti problemas. Beje, jeigu raidę „o“ ne tik rašote su „uodegėle“, bet pastarąją dar ir smagiai nukreipiate į viršų, o dar geriau – bet kokį raidės brūkšnelį („t“, „ū“, „ž“ ir t.t.) rašote lengvai ir dažnai įstrižai, vadinasi, esate kūrybinga. optimistiška asmenybė, kurios daugelis darbų ir sprendimų priklauso nuo įkvėpimo. Maža to, Jūs tiesiog negalite pakęsti rutinos.
Beje, svarbi ir tokių raidžių kaip „d“, „b“, „p“ jungtis, t.y. ar pilvelis užbaigtas. Jei taip, tuomet esate atidus ir mėgstate viską atlikti iki galo, jei ne – nuolat skubate ir nepabaigiate to, ką pradėjote. Beje, jei tarpelis paliktas raidės apačioje, tai rodo, jog nuolat graužiatės dėl neatliktų darbų, jei viršuje – numojate ranka ir energingai imatės naujų projektų.
Raštas ir fobijos
Jei esate linkęs ryškinti raides, kelis sykius jas apvedžioti ar perdėtai gražinti, tikriausiai Jums sunku pradėti ką nors nauja, nuolat blaškotės, negalite apsispręsti, esate labai nervingas arba net linkęs į depresiją. Pernelyg tvarkingas, dailyraščiu parašytas tekstas nebūtinai reiškia, kad žmogus kruopštus ar pasižymintis puikia savitvarda. Gali būti priešingai – pastangos rašyti kiek įmanoma gražiau išduoda ir poreikį patikti kitiems, baimę, ką kiti apie rašantįjį pagalvos. Atsargiai – kartais tai gali virsti fobija.
