Kad rūkymas, alkoholis ir narkotinės medžiagos sukelia priklausomybę, žino visi, tačiau į šią problemą neretai žiūrima pro pirštus ir neskubama kreiptis pagalbos į gydytojus. Priklausomybės ligų specialistai pabrėžia, kad ilgai negydoma priklausomybė. Nesvarbu, nuo legalių ar nelegalių psichoaktyviųjų medžiagų – ne tik kenkia fizinei ir psichinei sveikatai, bet laikui bėgant gali palikti ryškių pėdsakų ir žmogaus išvaizdoje.
Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) Vilniaus filialo Ambulatorinio skyriaus vedėjas, gydytojas toksikologas Haris Jakavičius teigia, kad priklausomybės vystymosi mechanizmas yra panašus, nepriklausomai nuo to, kokios psichoaktyviosios medžiagos vartojamos.
„Smegenyse veikia vadinamoji apdovanojimo sistema. Atliekant malonias veiklas ji yra stimuliuojama, išsiskiria hormonas dopaminas. Psichoaktyvios medžiagos dirbtinai stimuliuoja šį malonumo centrą ir skatina dopamino išsiskyrimą, todėl jaučiama stipri euforija ir malonumas, kurių natūraliomis sąlygomis pasiekti praktiškai neįmanoma. Vis dėlto laikas, per kurį išsivysto priklausomybė, skiriasi priklausomai nuo vartojamų medžiagų ir žmogaus individualių savybių: vienais atvejais praeina mėnesiai ar metai, kitais pakanka ir kelių savaičių“, – aiškina H. Jakavičius.
Pasak gydytojo, priklausomybės vystymosi greitį nemažai lemia žmogaus amžius. Smegenys vystosi iki maždaug 25-erių metų, todėl pradėjus vartoti psichoaktyviąsias medžiagas anksčiau, priklausomybė gali susiformuoti lengviau ir greičiau. Augančioms smegenims ima atrodyti, kad būsena, kylanti pavartojus šių medžiagų, yra natūrali, tokia, kokia ir turėtų būti, todėl jos greičiau pripranta prie medžiagų poveikio. Tuo tarpu natūraliai malonios veiklos nebesukelia dopamino išsiskyrimo, ir žmogus nebejaučia malonumo jas atlikdamas.
Tipiškiausi priklausomybės požymiai yra:
- stiprus troškimas vartoti medžiagas;
- vartojimas, nepaisant žalingų pasekmių sveikatai, santykiams ar socialinei padėčiai;
- sunkumas kontroliuoti vartojimo dažnį ir kiekius;
- vartojimas tampa svarbesnis nei kitos veiklos ir įsipareigojimai;
- didėjanti tolerancija – reikia vis didesnių medžiagos kiekių;
- nevartojant pasireiškianti fizinės abstinencijos būsena.
„Priklausomybę būtina pradėti gydyti kuo anksčiau, nes negydant tiek sveikatos, tiek socialinės problemos tik gilėja. Be to, yra ir dar vienas neigiamas ilgai besitęsiančios priklausomybės aspektas – ji gali paveikti išvaizdą. Svarbu pabrėžti, kad išvaizdos pokyčiai atsiranda po ilgalaikio, reguliaraus ir gausaus psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ir ilgai negydomos priklausomybės. Taip pat išvaizdos pokyčiai nebūtinai rodo medžiagų vartojimą – jie gali būti susiję ir su kitomis sveikatos problemomis, todėl nereikėtų daryti nepamatuotų išvadų vien pagal šiuos požymius“, – komentuoja gydytojas toksikologas.
Paspartina senėjimo požymius
RPLC specialistas pasakoja, kad psichoaktyviosios medžiagos stipriai veikia žmogaus kraujagysles: vienos, pavyzdžiui, alkoholis, jas išplečia, kitos – nelegalūs psichoaktyviųjų medžiagų stimuliatoriai (amfetaminas, metamfetaminas, kokainas) – sutraukia. Dėl to paviršiniai kūno audiniai gauna mažiau maistinių medžiagų ir deguonies.
Ilgai negydant priklausomybės nuo alkoholio, kuris plečia kraujagysles, žmogaus oda gali būti nuolat paraudusi. Be to, alkoholis toksiškai veikia kepenis, todėl ilgalaikis ir gausus vartojimas gali lemti alkoholinio hepatito, kepenų cirozės išsivystymą, o tuomet oda pagelsta.
„Dėl negydomos priklausomybės nuo kraujagyslių susiaurėjimą sukeliančių stimuliatorių oda praranda elastingumą, gali pradėti skeldėti, ne pagal amžių išryškėja senėjimo požymiai. Be to, stimuliatoriai sukelia ir taktilines haliucinacijas – žmogui atrodo, kad tarsi po oda kažkas bėgioja, jis nuolat kasosi, nusikaso iki žaizdelių, po kurių gali likti randai. Šios medžiagos aktyvina viso kūno, taip pat ir burnos raumenis, todėl atsiranda dantų griežimas, kuris ilgainiui lemia dantų emalio nykimą. Stimuliatoriai taip pat slopina alkio jausmą, todėl krenta svoris, nyksta raumeninė kūno masė“, – aiškina gydytojas toksikologas.
Pasak jo, net ir priklausomybė nuo visuomenėje kartais mažiau kenksmingomis laikomų medžiagų, tokių kaip nikotinas, gali paveikti išvaizdą. Nikotinas sutraukia kraujagysles, todėl oda ima sparčiau raukšlėtis ir senti. Rūkymas gali paveikti ir balsą. Rūkant tradicines ar elektronines cigaretes, dūmai ar garai juda kvėpavimo takais, o balso klostės yra jautrios jas veikiančioms medžiagoms, todėl ilgainiui balsas gali žemėti ir šiurkštėti.
H. Jakavičius pastebi, kad nutraukus vartojimą kai kurie išvaizdos pokyčiai išnyksta, tačiau dalis jų išlieka visam laikui.
Pataria neignoruoti besikeičiančio elgesio
Gydytojas toksikologas primena, kad daugelis psichoaktyviųjų medžiagų, ypač nelegalios, sukelia ir laikinus išvaizdos pokyčius, kurie praeina pasibaigus medžiagos veikimui.
Pavartojus stimuliatorių, išsiplečia akių vyzdžiai, žmogus atrodo pernelyg aktyvus, daug ir nenatūraliai gestikuliuoja. Opioidai sukelia priešingą poveikį – akių vyzdžiai susitraukia, retėja kvėpavimas, lėtėja širdies ritmas, žmogus juda tarsi sulėtintai, tampa mieguistas. Kanapės ar alkoholis išplečia kraujagysles, todėl gali laikinai paraudonuoti akių junginės.
Vis dėlto žmonėms, įtariantiems, kad jų artimieji gali vartoti psichoaktyviąsias medžiagas, H. Jakavičius pataria ne tiek ieškoti išvaizdos pokyčių, kiek stebėti elgesį, nes būtent jis ima keistis greičiausiai.
„Pavyzdžiui, kalbant apie moksleivį, nereikėtų ignoruoti tarsi be priežasties mažėjančio pažangumo, netipinio elgesio, sutrikusio miego ritmo, dirglumo, sumažėjusio apetito ir panašių požymių. Suaugusių žmonių elgesys taip pat tampa nebe toks, koks buvo anksčiau, pradėjus vartoti psichoaktyviąsias medžiagas. Šiuos pokyčius reikėtų pastebėti – jie gali rodyti, kad yra kažkokia problema, nors ji nebūtinai bus susijusi su žalingu medžiagų vartojimu“, – pabrėžia specialistas.
