Ruduo – neabejotinai kino salių pilnėjimo metas. Kino teatrai jau dabar šventiškai nusiteikę ruošiasi naujam sezonui, o Vilniaus senamiestyje įsikūrusiam kino teatrui „Pasaka” šis ruduo ypatingas dar ir tuo, jog rugsėjį jis švęs savo pirmųjų metų gimtadienį.
Taigi daromės po jubiliejinį kino teatro repertuarą, kuris, kaip niekad europietiškas. Ispaniško, lenkiško, šiek tiek turkiško ir vokiško atspalvio kino juostų pasiūlymuose ir ilgai laukta lietuviška premjera! Tačiau apie viską trumpai, bet aiškiai.
Virtuvė sielai (Soul Kitchen) rež. Fatih Akin. Nuo rugpjūčio 28 d.
„Virtuvė sielai“ – sandėlyje įkurdinto restoranėlio pavadinimas, kuriame šeimininkauja graikų kilmės vokietis Zinosas. Vyruką nuolat lydi nesėkmės: jo mergina Nadina persikelia gyventi į Šanchajų, o nuolatiniai klientai apleidžia taip mėgtą „Virtuvę sielai“, nepripažindami naujojo virtuvės šefo. Zinosas nutaria išvykti paskui Nadiną, todėl restoraną tenka palikti… iš kalėjimo paleisto brolio Ilajaus globai. Kad tai geruoju nesibaigs, turbūt nė neverta sakyti. Tačiau juk vilties visada yra!
Juosta „Virtuvė sielai“ plačiajame kino pasaulyje sulaukė pripažinimo: parodyta Venecijos kino festivalyje, pelnė specialųjį žiuri prizą. Filmo režisierius – bene žinomiausias vokiečių turkas Fatih Akin. Lietuviams jis puikiai pažįstamas iš kino festivaliuose ir kino teatruose rodytų filmų „Galva į sieną“ ir „Iš kitos pusės“.
Filmo anonsas:
8 pasimatymai (8 citas) Rež: P. Romano, R. Sorogoyen. Nuo rugsėjo 3 d.
Aštuonios tarpusavyje susijusios istorijos vaizduoja visus romantiškų santykių etapus nuo… iki. Filmo kūrėjų akimis, meilė yra štai tokia: ji išdygsta prie tavo durų be perspėjimo, ji sugadina tau nervus, gyvenimą padalija į „prieš“ ir „po“ ir bando tavo kantrybę pažindinimusi su antrosios pusės giminaičiais. Maža to, po kurio laiko ji pasidaro monotoniška, galų gale – pasibaigia ir be galo įskaudina, o kartais… vėl atveda tave prie to žmogaus, kurį manei pamiršęs prieš daugelį metų.
Filmas itin aktualus šiuolaikinei kartai, kuri kartais labiau rūpinasi ne tikrosios meilės, bet vienkartinio nuotykio paieškomis. Kalbant palyginimais, ši komedija panašesnė į jaunatviškas šėliones naktiniame mieste nei į romantišką vakarienę dviems žvakių šviesoje.
Filmo anonsas:
Anarchija Žirmūnuose. Rež. Saulius Drunga. Nuo rugsėjo 10 d.
Tai ironiška drama, besirutuliojanti Lietuvos sostinės daugiabučių fone. Naivi provincialė Vilė atvyksta į didmiestį siekti aukštojo mokslo. Beieškodama buto, mergina susiduria su anarchistine simbolika išmargintu skelbimu, kuris atveda pas jo autorę — berniukiškai atrodančią vienmetę Sandrą. Abipusė merginų simpatija, ir Vilė tampa Sandros nuomininke.
Filmo scenarijus buvo apdovanotas „MEDIA New Talent“ prizu tarptautiniame Kanų kino festivalyje.
Filmo anonsas:
Viskas, ką myliu (Wszystko, co kocham) rež. J. Borcuch. Nuo rugsėjo 23 d.
Filmas, alsuojantis meile, laisvės troškimu ir… pankroku. 1981-ieji, Lenkija. Pats Solidarumo judėjimo įkarštis. Įvykių centre – aštuoniolikmetis Janikas, mėginantis pažinti pasaulį. Dabar jam – pirmųjų kartų metas: pirmoji vyno taurė, pirmasis maištas, pirmoji meilė… Vaikinas su draugais buria pankroko grupę ir įsimyli žavią merginą Basią. Skirtingos jaunuolių tėvų vertybės du įsimylėjėlius nejučiom verčia prilyginti Romeo ir Džuljetai.
Herojų išgyvenimai verda sujudusios Lenkijos fone. Perteikdamas tai, kuo gyveno lenkų jaunimas prieš 30 metų, režisierius užfiksavo vieną svarbiausių momentų šalies istorijoje. Autentiškumo juostai suteikia garso takelyje skambantys lenkų pankroko hitai ir tai, kad aktoriai muziką atliko gyvai, be jokių fonogramų.
Tai pirmasis lenkiškas filmas, sudalyvavęs „Sundance“ kino festivalyje.
