Ugandoje, Karalienės Elžbietos nacionaliniame parke, šalia Pitono olos buvo padarytas atradimas, galintis turėti reikšmingų pasekmių visuotinei sveikatai. Šioje vietoje gyvena tūkstančiai Egipto vaisėdžių šikšnosparnių, kurie mokslininkams jau seniai žinomi kaip pavojingo Mārburgo viruso nešiotojai.
Šis virusas artimas Ebolai ir gali sukelti mirtiną hemoraginę karštinę. Netikėta tai, kad šio viruso plitimo rizika gali būti gerokai platesnė nei manyta iki šiol. Iš pradžių mokslininkų tikslas buvo paprastas, tai yra tirti laukinės gamtos plėšrūnų elgseną. Prie Pitono olos įrengtos kameros per keturis mėnesius užfiksavo net 261 plėšrūnų išpuolį prieš šikšnosparnius.
Nustatyta, kad mažiausiai keturiolika skirtingų gyvūnų rūšių aktyviai medžiojo arba maitinosi šikšnosparniais. Tarp jų buvo leopardai, beždžionės, pitonai, ereliai ir Nilo varanai. Kai kurios rūšys elgėsi itin netikėtai, pavyzdžiui, beždžionės įsliūkindavo į šikšnosparnių buveines, o paukščiai puldavo ore.
Mārburgo virusas gali plisti per plėšrūnus
Iki šiol buvo manoma, kad virusas žmogui perduodamas dviem būdais, tai tiesiogiai kontaktuojant su šikšnosparnių išskyromis arba suvalgius užkrėstų vaisių. Nauji stebėjimai rodo, kad virusas gali plisti ir per plėšrūnus bei maitėdas, kurie kontaktuoja su infekuotais šikšnosparniais.
Tai reiškia, kad virusas gali judėti gyvūnų grandine ir pasiekti žmogų netiesiogiai. Ši nauja plitimo grandis atveria platesnį rizikos lauką, ypač regionuose, kur žmogus ir laukinė gamta gyvena arti vienas kito.
Turistai pažeidžia saugumo taisykles
Dar labiau nerimą kelia tai, kad kameros užfiksavo daugiau nei 400 žmonių, daugiausia turistų, priartėjusių prie šikšnosparnių kolonijos be jokių apsaugos priemonių. Kai kurie stovėjo vos kelių metrų atstumu nuo olos, ignoruodami nurodymus laikytis bent trisdešimties metrų saugaus atstumo. Tokie veiksmai ne tik pavojingi patiems lankytojams, bet ir didina tikimybę, kad virusas gali būti išneštas už parko ribų.
Kodėl šikšnosparniai patys neserga
Egipto vaisėdžiai šikšnosparniai virusą nešioja, bet patys juo nesuserga. Jų organizme veikia unikali imuninė sistema, kuri leidžia virusui egzistuoti nesukeliant uždegiminės reakcijos.
Šios gyvūnų rūšies imuniteto veikimo principai šiuo metu aktyviai tiriami. Supratimas, kaip šie gyvūnai toleruoja virusus, gali padėti kurti naujus antivirusinius gydymo metodus ir geriau pasiruošti galimoms pandemijoms.
Žmogaus veikla didina pavojų
Didėjantis turizmas, miškų kirtimas ir žmonių gyvenviečių plėtra į laukinius regionus lemia dažnesnį kontaktą su gyvūnais, kurie gali būti virusų nešiotojai. Tai kelia riziką, kad virusai, kurie ilgą laiką buvo pasislėpę laukinėje gamtoje, gali lengviau pasiekti žmonių populiacijas. Atsakingas elgesys gamtoje tampa ne tik individualaus saugumo, bet ir globalios sveikatos klausimu.
Prevencija, tai svarbiausias ginklas
Šis tyrimas atskleidžia, kiek daug nežinomų virusų plitimo kelių gali egzistuoti. Norint išvengti potencialių sveikatos krizių, būtina ne tik gilinti mokslinius tyrimus, bet ir informuoti visuomenę apie rizikas.
Apsilankant natūraliose buveinėse svarbu laikytis taisyklių, gerbti gyvūnus ir vengti bet kokio tiesioginio kontakto. Prevencinės priemonės ir švietimas gali tapti svarbiausia apsauga nuo galimų epidemijų.
