Antarktida vis sparčiau artėja prie pavojingo lūžio taško, kuris gali sukelti negrįžtamus pokyčius tiek jos leduose, tiek vandenynuose ir ekosistemose. Naujausi moksliniai duomenys rodo, kad šie procesai gali turėti katastrofiškų pasekmių visai planetai, jei šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos nebus greitai sumažintos.
Tyrimą paskelbė Australijos nacionalinio universiteto ir Naujojo Pietų Velso universiteto mokslininkai kartu su šalies svarbiausiais Antarktidos tyrimų centrais. Jie pabrėžia, kad pokyčiai žemyne yra glaudžiai susiję tarpusavyje ir veikia visą Žemės klimato sistemą, spartina jūros lygio kilimą bei kelia pavojų trapioms ekosistemoms.
Didžiausias pavojus kyla Vakarų Antarktidos ledo sluoksniui. Pasak tyrėjų, jo griūtis galėtų pakelti pasaulinį jūros lygį daugiau nei trimis metrais, o tai keltų grėsmę milijonams žmonių, gyvenančių pakrantės regionuose visame pasaulyje.
Greiti ir negrįžtami pokyčiai
Pagrindinė tyrimo autorė, klimato mokslininkė dr. Nerilie Abram, teigia, kad Antarktidos transformacijos vyksta daug greičiau, nei buvo manyta. Jūros ledo mažėjimas ne tik keičia vandenyno šiluminę pusiausvyrą, bet ir daro ledo lentynas pažeidžiamas bangų poveikiui. Tai gali lemti jų griūtį ir dar spartesnį ledynų tirpimą.
Tirpstanti jūros danga keičia saulės spindulių įsisavinimą, todėl regionas dar labiau šyla. Mokslininkai įspėja, kad kai kurie procesai, tokie kaip ledo lentynų nykimas, gali tapti nebevaldomi. Tai reikštų nuolatinį ledo sluoksnio mažėjimą ir spartesnį jūros lygio augimą net tuo atveju, jei emisijos ateityje būtų sumažintos.
Šie procesai veikia ne tik klimatą, bet ir vandenynų cirkuliaciją. Silpnėjant srovėms, mažėja deguonies kiekis vandenyje, o tai turi įtakos jūrų gyvūnų populiacijoms bei anglies dioksido pasisavinimui iš atmosferos.
Pasekmės Australijai ir pasauliui
Pasak profesoriaus Matthew Englando iš Naujojo Pietų Velso universiteto, Antarktidos pokyčiai turės tiesioginę įtaką Australijos klimatui ir pakrančių regionams. Kylantis jūros lygis grasina pakrančių miestams, o šiltesnis ir mažiau deguonies turintis Pietų vandenynas taps mažiau pajėgus absorbuoti anglies dioksidą, todėl šilimas spartės ir žemyne.
Ekosistemų nykimas gali būti skaudus ir gyvūnams. Jūros ledo praradimas kelia tiesioginę grėsmę imperatoriškiems pingvinams, kurių jaunikliai priklauso nuo stabilių ledo plotų. Pastaraisiais metais dėl ankstyvo ledo lūžimo ištisos pingvinų kolonijos prarado jauniklius. Taip pat rizikuoja kriliai, kiti pingvinai ir ruoniai, o fitoplanktono rūšys vis sunkiau prisitaiko prie šylančio ir rūgštėjančio vandenyno.
Dar vienas pavojus yra galimas Antarktidos vandenyno cirkuliacijos žlugimas. Tokiu atveju maistinės medžiagos liktų vandenyno dugne, o negrįžtų į paviršių, kur jų reikia gyvybės grandinėms palaikyti.
Vienintelė išeitis yra mažinti emisijas
N. Abram pabrėžia, kad dabartinės apsaugos priemonės, numatytos pagal Antarktidos sutartį, nepakankamos. Jos negali sustabdyti klimato kaitos poveikio, kuris jau prasidėjo. Vienintelis būdas išvengti dar didesnių pokyčių, tai kuo greičiau sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir apriboti pasaulio atšilimą iki 1,5 laipsnio.
Mokslininkai ragina vyriausybes, verslą ir bendruomenes įtraukti Antarktidos pokyčius į klimato planavimo strategijas. Tai būtina, kad būtų išvengta katastrofiškų pasekmių ne tik Australijai, bet ir visam pasauliui.
