Rūtos Oginskaitės knyga pasakoja apie Robertą Verbą (1932–1994), operatorių ir režisierių, lietuvių poetinės dokumentikos pradininką. Verbos filmai „Senis ir žemė“, „Vincas Svirskis“, „Čiutyta rūta“, „Šimtamečių godos“, „Šventėn“ kuria epišką gražios ir doros tautos portretą.
Knygoje „Nuo pradžios pasaulio“ – archyvų saugomos istorijos, amžininkų prisiminimai, pokalbiai su Robertu Verba, diskas su septynių jo filmų įrašais.
Nacionalinėje dailės galerijoje Roberto Verbos filmai šiemet jau ne kartą rodyti kaip parodos „Moters laikas. Skulptūra ir kinas“ dalis. Šių peržiūrų dėka netgi susiformavo neformalus Verbos kino gerbėjų ratas. Knygos „Nuo pradžios pasaulio“ pasirodymas – galimybė prisiminti, giliau pažinti Roberto Verbos kiną, susigrąžinti šio menininko kūrybą.
Leidinio pristatymo vakare dalyvaus kino kritikė, internetinio portalo „Lietuvių filmų centras“ redaktorė Rasa Paukštytė, istorikas Aurimas Švedas, tyrinėjantis sovietmečio visuomenės ir kultūros istoriją, knygos autorė Rūta Oginskaitė, rašiusi, kad „jau antras dešimtmetis Verba ilsisi, o mano siela tebeklajoja po senus jo filmus. Juose užteks vietos visiems. Kviečiu“.
Rasa Paukštytė rašo apie kiną periodikoje, yra parengusi knygą „Aš nežinau“ (1996), skirtą Vytauto Žalakevičiaus filmo „Niekas nenorėjo mirti“ trisdešimtmečiui. Kino kritikės nuomone, Rūtos Oginskaitės knyga „Nuo pradžios pasaulio“ yra „spalvingas iškilaus dokumentininko portretas, tačiau ši ištaiginga knyga svarbi ir tuo, kad tam tikra prasme reabilituoja praėjusio šimtmečio nacionalinį kiną, dažnai ir dabar laikomą viso labo ideologijos tarnaite.
Erdvėje, kurią atveria knyga „Nuo pradžios pasaulio“, suskamba daugybės kino žmonių balsai. Jų choras sukuria ne tik intriguojančią uždaros kino bendruomenės kasdienybę, bet ir iškelia nemažai kultūrinio – socialinio gyvenimo niuansų. Jie verčia svarstyti apie konformizmo ir kūrybingumo santykius aname laike, o septynių Roberto Verbos filmų DVD – atrasti kūrėją, prisiminti puikius filmus, pasitikrinti savo vertinimus ir tarsi kalbėtis, diskutuoti su knygos autore ir visais knygos herojais.
Be tokių lengvų skaityti ir gražių vartyti leidinių, sunku įsivaizduoti ateities galimybes restauruoti mūsų kino istoriją. Kurtą ne ideologų, o menininkų, gyvų žmonių, kurių balsams autorė, atrodo, turi ypatingą klausą“.
Istorikas Aurimas Švedas yra kalbinęs ne vieną raiškią asmenybę iš mokslo ir meno pasaulių, parengęs pokalbių su profesoriumi Edvardu Gudavičiumi knygą „Visa istorija yra gyvenimas“ ir pateikęs savitą žvilgsnį į istoriko situaciją sovietmečiu monografijoje „Matricos nelaisvėje“ („Aidai“, 2009). Kaip atrodo knyga apie menininką istoriko žvilgsniu?
Vakare, skirtame knygai apie Robertą Verbą, Aurimas Švedas svarstys, ką praeities pažinimui gali duoti tylūs pokalbiai apie dingstantį laiką, įvykius ir juose dalyvavusius žmones. Ar įmanoma vieno žmogaus portrete įžvelgti epochos kontūrus ir spalvas? Kaip šiandieninio pasaulio triukšme pasakoti istorijas apie tai, kas labai trapu ir lengvai užmirštama?
Knygos pristatymo vakare bus rodomas Roberto Verbos filmas „Vincas Svirskis“ (1967), pats Robertas Verba, savo mokinio Kastyčio Mačiūno filmuotas 1993 metų gruodį, kai ruošėsi onkologinei operacijai, virė „paskutinę vakarienę“ ir svarstė, kas yra gyvenimo prasmė.
