Valdančioji koalicija dar prieš keletą mėnesių žadėjo, jog nuo kitų metų bus sustabdytas dyzelino akcizo didinimas. Tačiau Finansų ministerija pateikė naują Akcizų įstatymo pakeitimo projektą, pagal kurį akcizas dyzelinui vis dėlto būtų didinamas.
Ministerijos skaičiavimais, dėl šios naujos akcizo dalies kitąmet dyzelinas turėtų pabrangti maždaug keturiais centais už vieną litrą. Ekspertų nuomone, pigimo tikėtis nevertėtų ne tik dyzelinui, bet ir benzinui, o didesnės kainos gali būti susijusios su vienodų ES priemonių įvedimu nuo 2027.
Tad nors dabar visuomenei gali atrodyti, kad situacija stabilėja – ženklai rodo priešingai. Galų gale— tačiau ar tikrai „saugomas“ vartotojas, ar verslas? Pagrindinę našta greičiausiai tekės ant gyventojų pečių.
Kelias link brangesnio degalo: kas lemia kainos augimą?
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija prezidentas, Martynas Nagevičius, akcentavo, kad nuo 2027 metų prasidės naujoji taršos leidimų prekybos sistema. Tai reiškia, kad visi degalų arba gamtinių dujų tiekėjai turės įsigyti leidimų tiek, kiek jų pardavė ar išmetė susijusios emisijos.
Paprasta – daugiau degalų parduoda, daugiau leidimų turi pirkti. Taip finansinė našta galų gale atsiduria vartotojo kišenėje. KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto docentas Evaldas Stankevičius pritaria – po tokio pakeitimo iš tiesų atsiras dar viena sąnaudų eilutė. Verslas susidurs su didėjančiomis sąnaudomis, kurios persikels į paslaugas, gamybą, prekybą. Galutinis mokėtojas – vartotojas.
Akcizo struktūra: kas keisis?
Pagal siūlomą akcizų politiką, siūloma nedidinti akcizo kintamosios dalies (CO₂ dedamosios), tačiau padidinti pastoviąją dalį. Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas aiškina: „Akcizas susideda iš dviejų dalių: viena keliaus šiek tiek aukštyn, kita – laikinai užšaldoma 2025 metų lygmenyje.“
Ministerijos skaičiavimu, pastovioji dalis padidėtų nuo 466 iki 500 eurų už tūkstantį litrų, o kintamoji liktų 53,6 eurų. Todėl bendras akcizas augtų apie 6,5 proc. – nuo 519,6 iki 553,6 eurų. Dėl mokestinių veiksnių gazolių kaina būtų pabrangusi apie 0,04 eurų už litrą.
Ministerijos aiškinimu, tokie pokyčiai leistų išvengti didelio dyzelino kainų šuolio bei sumažinti kainų tarp Lietuvos ir kaimyninių valstybių skirtumą.
Kas laukia artimiausiais metais?
Nors dabar atrodytų, kad degalų rinkoje tvarka stabili – specialistai nekalba apie tai, kad brangimas sustos. Taršos leidimų sistemos įvedimas, degalų vartojimo mažinimas, alternatyvios energijos skatinimas – tie veiksniai lemia, kad iki 2030 dyzelino kaina gali pasiekti net 2,5 eurų už litrą.
Paradoksalu, bet mažesnis degalų suvartojimas gali padaryti degalus pigesnius, kai mažiau priimama leidimų, leidimų kaina krenta. Valstybė siunčia signalą: dyzelinas ir benzinas ateityje brangs. Verslui – apsvarstyti alternatyvas: biometanu varomi sunkvežimiai, elektromobiliai, viešojo transporto plėtra bei energetinis šildymas be gamtinių dujų.
Gyventojams – žinoti, kad ne tik degalai brangs, bet ir paslaugų kainos gali augti. Kai valdžia žada stabdyti akcizo didinimą, bet politika eina kitu keliu – tai metas stebėti, kaip skaičiai virsta realybe. Ir pagalvoti: ar tradicinis degalas dar yra patogus pasirinkimas – ar jau finansinė našta laukia jūsų.
