Netrukus įsigaliojančios „Euro 7“ emisijos taisyklės neapsiriboja vien tik išmetamųjų dujų kontrole. Pirmą kartą istorijoje jos palies ir tai, kas ilgai liko nuošalyje – padangų bei stabdžių dėvėjimosi sukeltas taršos daleles.
Vokietijos automobilių klubas ADAC jau perspėja, kad pagal dabartinius reikalavimus net 60 proc. visų šiandien gaminamų padangų gali būti tiesiog nebetinkamos rinkai. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip niša specialistams, bet reikalas kur kas platesnis.
Didžioji dalis taršos miestuose šiandien kyla ne iš degimo proceso, o iš mechaninio nusidėvėjimo – stabdant, važiuojant, kasdien trinantis padangoms į asfaltą. Tokie teršalai tvyro ore visur, nesvarbu, ar važiuojate benzininiu automobiliu, ar tyliu elektromobiliu.
Iki šiol daug kalbėta apie CO2 ir NOx, bet Europos Sąjunga žengia dar toliau. „Euro 7“ taisyklės yra pirmosios pasaulyje, įvedančios ribas ir kietosioms dalelėms, atsirandančioms iš stabdžių ir padangų.
Taigi, kiekvienas automobilis taps sekamas ne tik pagal tai, ką išmeta per duslintuvą, bet ir ką palieka po savęs ant kelio.
ADAC atliko tyrimą, kuriame išanalizavo daugiau nei 160 skirtingų padangų modelių. Rezultatai buvo visiškai netikėti. Paaiškėjo, kad kai kurie garsiausių prekės ženklų gaminiai susidėvi tris kartus greičiau nei kiti.
Nors kai kurios padangos pasižymėjo labai geru atsparumu, ilgaamžiškumu ir minimaliu nusidėvėjimu, kiti modeliai tokių standartų neatitiko ir tai jiems gali užkirsti kelią pasilikti rinkoje.
Ką keičia nauji reikalavimai?
Pagal projektą, PM10 dalelių, kietųjų dalelių, susidarančių nuo stabdžių dėvėjimosi, emisija turės likti tarp 3–11 mg vienam kilometrui, priklausomai nuo automobilio klasės ir tipo. Konkrečios normos padangoms dar neįvardintos, tačiau gamintojai ruošiasi tam iš anksto.
Jiems suteiktas pereinamasis laikotarpis: 30 mėnesių lengviesiems automobiliams ir iki 60 mėnesių sunkiajam transportui. Tai reiškia, kad nuo 2030 metų visi nauji modeliai privalės būti sertifikuoti pagal šias normas arba pasitraukti iš rinkos.
Kas laukia vairuotojų?
Vienas galimų dalykų yra ženkliai išaugusi padangų kaina. Gamintojai privalės investuoti į naujus mišinius, medžiagas, konstrukcijas. Vien gamybos sąnaudų padidėjimas gali pakelti kainas net dešimtimis procentų.
Be to, gali ženkliai sumažėti pasirinkimas, ypač pigesniame segmente, o kai kurie modeliai tiesiog bus pašalinti iš pasiūlos. Tuo pačiu, gali pasikeisti ir vairavimo įpročiai, vairuotojai turės atkreipti daugiau dėmesio į padangų priežiūrą, galbūt dažniau jas keisti, ieškoti mažiau besidėvinčių sprendimų.
Ar tai pagrįsta?
Miestuose vis dažniau matuojamas taršos lygis rodo, kad net elektriniai automobiliai neapsaugo nuo smulkių dalelių. Mechaninis nusidėvėjimas yra beveik nepastebimas, bet reikšmingas taršos šaltinis. Tad tokie teisės aktai laikomi neišvengiama žaliųjų permainų dalimi.
Kita vertus, klausimas lieka atviras, ar gamintojai spės prisitaikyti, o vartotojai – priimti aukštesnes kainas bei mažesnį asortimentą. Atsakymai paaiškės per artimiausius kelerius metus.
