Studijų proceso organizavime daugiau kaip pusę studentų (57 proc.) savarankiškoms studijoms per dieną skiria 1-3 val., dėstytojai rengdamiesi paskaitoms susiduria su laiko trūkumu, trečdaliui studentų paskaitų medžiaga yra padiktuojama bei kas trečias dėstytojas ir studentas pripažįsta, jog nepakanka literatūros lietuvių kalba.
Tokie rezultatai paaiškėjo Lietuvos studentų atstovybių sąjungai (LSAS) atlikus tyrimą apie pagrindinius studijų proceso organizavimo aspektus: dėstytojų bei studentų pasiruošimą paskaitoms, akademinių grupių požiūrį į taikomus metodus paskaitų metu, studijų pasiekimų vertinimo būdus bei literatūros naudojimo galimybes.
„Tyrimo metu išryškėjęs studentų bei dėstytojų požiūris į studijų procesą rodo, jog nei vieni, nei kiti nėra patenkinti tuo, kaip šiuo metu vyksta studijos. Tiek studentai, tiek dėstytojai akcentuoja studijų proceso kaitos būtinybę – perėjimą prie į studentus orientuotų, aktyvesnių, inovatyvesnių studijų.“ – sako LSAS socialinių klausimų ir akademinio proceso reikalų koordinatorė Ieva Dičmonaitė.
Studentų bei dėstytojų nuomone, dažniausiai paskaitose turėtų būti nagrinėjami pateikti konkretūs atvejai, sprendžiamos iškeltos problemos bei aktyviai diskutuojama paskaitos tema. Šie duomenys iš dalies prieštarauja tiek studentų, tiek dėstytojų nuomonei apie esamą situaciją, kadangi pateikiamų konkrečių atvejų ar problemų nagrinėjimas yra vieni iš rečiausiai naudojamų mokymo(si) metodų. Kas trečias apklausoje dalyvavęs studentas teigė, jog šiuo metu dažniausiai paskaitų medžiaga yra konspektuojama, 40 proc. teigimu – pateikiama skaidrių pavidalu.
Tyrimas taip pat rodo, jog tiek dėstytojai (45 proc.), tiek studentai (59 proc.) sutinka, jog geriausiai studento sukauptas žinias bei gebėjimus galima įvertinti tarpinių atsiskaitymų metu. Penktadalis studentų ir dėstytojų mano, jog geriausiai įgytus gebėjimus bei žinias atskleidžia egzaminas semestro pabaigoje.
LSAS stebina tai, jog beveik pusę (47 proc.) dėstytojų mano, jog atsiskaitymo už studijų dalykus formos neturi būti derinamos su studentais bei jas turi nustatyti pats dėstytojas. Tuo tarpu studentai beveik vienbalsiai (92 proc.) teigia, jog dėstytojai negali būti tie asmenys, kurie, nepasitarę su auditorija, nusprendžia kaip bus atsiskaitoma už studijuotą dalyką.
Laiko pasiruošti paskaitoms trūkumas – aktuali ir dažnai dėstytojų įvardijama problema, kadangi didžiąją dalį laiko atima mokslinis darbas (mokslinių straipsnių, monografijų, pranešimų konferencijoms rašymas, ruošimasis seminarams ir t.t.). Dėl to, medžiagos atnaujinimui prieš kiekvieną paskaitą dėstytojai skiria 1-2 val. (42 proc.). Panašiai laiko savarankiškoms studijoms skiria ir kas antras studentas (1-3 val.), penktadalis – mažiau nei valandą per dieną.
Studentai apklausos metu paneigė vyraujančią nuomonę, jog studentai aktyviai nesinaudoja bibliotekų teikiamomis galimybėmis: 19 proc. studentų bibliotekomis naudojasi dažniau nei kartą per savaitę, 18 proc. – 2-3 kartus per mėnesį. Trečdalis studentų ir dėstytojų įvardija, jog trūksta literatūros lietuvių kalba.
„Daugumoje Lietuvos aukštųjų mokyklų siekiama suteikti studentui žinias, bet ne ugdyti gebėjimus, loginį ar analitinį mąstymą, kūrybiškumą, formuoti aukštąjį išsilavinimą turinčio individo požiūrį į visuomenės, technologijų bei viso pasaulio raidą, pokyčius. Akivaizdu, jog studijų organizavimas bei mokymo ir mokymosi procesas pasiekė ribą, kuomet būtina iš esmės peržiūrėti studijų proceso tikslus bei atnaujinti studijų organizavimo metodus.
Šia linkme krypsta ir Bolonijos procesas – Europos švietimo ministrai 2009 m. Liuvene pasirašė komunikatą, kuriame buvo iškelta į studentus orientuotos studijos – įgyvendinimo svarbą ministrai patvirtino ir šiais metais pasirašydami Budapešto – Vienos deklaraciją.“ – sako I.Dičmonaitė.
