Internetas tapo nepakeičiamu bendravimo įrankiu, tačiau kartu jis kelia ir daug rizikų – didžiausios iš jų yra jūsų privatumas ir saugumas. Didžiosios technologijų korporacijos siekia surinkti kuo daugiau jūsų duomenų, o sukčiai kasdien mėgina jus atakuoti, todėl būtina imtis bent kelių priemonių savo duomenims apsaugoti. Nėra jokio šimtu procentų saugaus sprendimo, o atsakomybė už jūsų duomenų apsaugą, deja, tenka jums patiems.
Prieš pradėdami ieškoti VPN paslaugos ar būdų ištrinti interneto paskyras, pirmiausia įsivertinkite savo privatumo ir saugumo poreikius. Kai aiškiai suprasite, ko jums reikia, daug lengviau imsitės konkrečių veiksmų, kurie padės apsaugoti jūsų privatumą internete. „Nustatai ir pamiršti“ tipo sprendimo šioje srityje nėra, tačiau toliau rasite keletą praktiškų patarimų, kuriuos galima pritaikyti įvairioms rizikoms.
Naudokite tik tiek tikros informacijos, kiek būtina
Įsidiegę programėlę telefone, dažnai iškart esate užverčiami prašymais suteikti prieigą prie kontaktų, buvimo vietos, pranešimų, mikrofono, kameros ir daugybės kitų dalykų. Dalies leidimų programai gali tikrai reikėti, bet dauguma jų – nebūtini. Paprasta taisyklė: atmeskite visus leidimus, kol neįsitikinsite, kad jie būtini pagrindinei programėlės funkcijai.
Kurdami paskyrą internete taip pat neturėtumėte dalytis daugiau asmeninių duomenų, nei būtina. Daugeliu atvejų visai nereikia naudoti savo tikro vardo, tikros gimimo datos ar el. pašto adreso su tikru vardu. Kai kurios svetainės vis dar naudoja pasenusius slaptažodžio atkūrimo būdus – pavyzdžiui, „saugos klausimus“ apie motinos mergautinę pavardę. Net ir tokiuose laukuose nebūtina rašyti tiesos.
Kiekviena internete palikta detalė ateityje gali tapti duomenų nutekėjimo dalimi. Todėl saugiausia – naudoti išgalvotą arba bent jau ne visiškai tikslią informaciją, ypač ten, kur to nereikalauja įstatymai ar finansiniai įsipareigojimai.
Galite pašalinti savo duomenis iš „Google“ paieškos rezultatų
Jei jūsų asmeninę informaciją lengva rasti per „Google“ paiešką ir norite, kad ji būtų pašalinta, galite pateikti prašymą ją išimti. Paprasčiausias būdas daugeliui žmonių – prisijungti prie savo „Google“ paskyros ir pasinaudoti įrankiu, skirtu rezultatams apie jus tvarkyti. Ten galite pažymėti, kurią informaciją apie jus norite pašalinti, ir pateikti užklausą.
Naudokite el. pašto aliasus, kad sužinotumėte, iš kur nutekėjo jūsų duomenys
Dauguma šiuolaikinių el. pašto paslaugų leidžia kurti neribotą kiekį el. pašto aliasų (papildomų adresų), todėl kiekvieną kartą registruodamiesi naujoje svetainėje neprivalote naudoti savo pagrindinio adreso.
Pavyzdžiui, vietoj adreso „[email protected]“ registracijai galite naudoti „[email protected]“. Dalis el. pašto paslaugų leidžia naudoti „+“ ženklą ir taip susikurti daugybę skirtingų aliasų. Jei vieną dieną į konkretų aliasą ims plūsti brukalai, iš karto matysite, kuri svetainė nutekino arba pardavė jūsų duomenis.
Jūsų nuotraukos atskleidžia daugiau, nei atrodo
Fotografuojant sukuriamas failas turi ne tik vaizdą, bet ir papildomus techninius duomenis – EXIF (exchangeable image format) informaciją. Ji paprastai fiksuoja, kada nuotrauka daryta, kokiu fotoaparatu, kokiais nustatymais ir pan.
Prieš publikuodami nuotraukas internete, turėtumėte pašalinti EXIF duomenis. Jei fotografuojate telefonu, dažnai kartu įrašoma ir tiksli buvimo vieta. Tokia informacija gali būti panaudota jūsų judėjimui sekti. Kai kurios socialinių tinklų platformos dalį metaduomenų pašalina automatiškai, tačiau pasikliauti vien tuo nereikėtų.
Praktiškai tai galima padaryti keliais būdais. Pirmiausia – išjunkite vietos nustatymo prieigą savo telefono kameros programėlei. „iPhone“ ir „Android“ įrenginiuose tai rasite privatumo ar leidimų nustatymuose. Taip prarasite galimybę nuotraukų galerijoje filtruoti kadrus pagal vietą ir dalį automatinių skaidrių, kurias siūlo gamintojai, tačiau jūsų buvimo vieta nebus automatiškai prisegama prie kiekvienos nuotraukos.
Taip pat galite naudoti specialias programėles, kurios leidžia vienu veiksmu pašalinti EXIF duomenis, paslėpti veidus ar kitaip anonimizuoti nuotraukas prieš įkeliant jas į internetą.
Beje, nepamirškite, kad ir ekrano nuotraukos gali atskleisti jautrią informaciją – nuo el. laiškų ir pranešimų iki mokėjimo duomenų. Kai kurios kenkėjiškos programos būtent iš ekrano nuotraukų renka jautrią informaciją, todėl periodiškai jas peržiūrėkite ir ištrinkite tai, ko jums nebereikia.
Apgalvokite, kam naudojate dirbtinį intelektą
Beveik visos dirbtinio intelekto priemonės vienaip ar kitaip renka jūsų duomenis, kad galėtų „tobulėti“. Kartais jos naudoja viską, ką įvedate ar įkeliatė: tekstus, nuotraukas, vaizdo įrašus. Kitais atvejais plačiai šukuojamas viešas interneto turinys ir šie duomenys naudojami modeliams mokyti.
Masinio viešų duomenų rinkimo jūs beveik nekontroliuojate, tačiau galite elgtis atsargiau naudodamiesi konkrečiomis DI paslaugomis. Dalis jų siūlo galimybę išjungti nuolatinį jūsų pokalbių naudojimą modeliui mokyti, tačiau aklai pasikliauti tokiomis parinktimis nederėtų. Tai tas pats, kas aklai tikėti, kad bet kuri platforma iš tikrųjų saugos jūsų duomenis taip, kaip žada.
Geriausia laikytis nuostatos, kad visa, ką parašote ar įkeliate į DI paslaugą, gali būti panaudota modeliui mokyti arba net parduota reklamos tikslais. Todėl jokios asmeniškai jus identifikuojančios informacijos (tikro vardo, adreso, dokumentų, slaptažodžių, finansinių duomenų ir pan.) tokioms paslaugoms teikti nereikėtų.
Galite reikalauti ištrinti jūsų duomenis iš duomenų brokerių
Didžiosios platformos gali sekti jūsų veiklą net tuomet, jei neturite ten paskyros. Tam jos naudojasi duomenų brokeriais – įmonėmis, kurios renka milžiniškus kiekius informacijos apie jūsų naršymą ir vėliau tuos duomenis parduoda reklamos bendrovėms ar bet kam, kas susimoka.
Pirmiausia verta imtis priemonių, kurios mažina sekimą apskritai – pavyzdžiui, naudoti naršyklės plėtinius ir nustatymus, blokuojančius stebėjimo slapukus bei sekimo skriptus. Toliau galima sistemingai atsisakyti (opt-out) duomenų rinkimo pas konkrečius brokerius, jei jie tai leidžia. Yra ir specialių mokamų paslaugų, kurios už jus ieško jūsų duomenų brokerių bazėse ir teikia prašymus juos pašalinti.
VPN ne visada yra geriausias sprendimas
Daugelis mano, kad VPN naudojimas automatiškai apsaugos nuo daugumos sekimo formų internete. Iš dalies tai tiesa – VPN gali paslėpti jūsų IP adresą ir šifruoti srautą tarp jūsų ir VPN serverio, – tačiau nuolatinis VPN naudojimas daugeliui žmonių nėra idealus sprendimas.
Pirmiausia reikia suprasti, kad visą savo srautą nukreipiate per VPN teikėjo serverius. Tai reiškia, jog turite pasitikėti, kad įmonė neišsaugo jūsų veiklos žurnalų ir sugeba apsaugoti duomenis nuo nutekėjimų. Be to, VPN neapsaugos nuo tokių nutekėjimų, kurie susiję su tuo, ką patys publikuojate – pavyzdžiui, nuotraukų su vietos žymomis.
Nors kai kurie tiekėjai turi gerą reputaciją privatumo srityje, praktikoje nuolatinis VPN naudojimas dažnai sukelia ir nepatogumų: gali smarkiai kristi interneto greitis, kai kurios srautinio turinio platformos neveiks, o dalis svetainių apskritai neatsidarys, nes blokuos VPN IP adresus.
Daugeliu atvejų daugiau naudos gausite naudodami reklamų ir sekimo blokatorius bei užšifruotą (ir nuo sekimo filtruojantį) DNS, o VPN įsijungdami tik tada, kai jo išties reikia – pavyzdžiui, viešame „Wi-Fi“ tinkle ar prisijungdami prie išteklių, kurie pasiekiami tik per tam tikrą šalį.
Išbandykite skirtingą privatumo įrankių derinį
Daugumai žmonių vienas naudingiausių privatumo įrankių yra reklamos blokatoriai. Nors kai kurios įmonės mėgina riboti jų veikimą, vis dar yra būdų tuos apribojimus apeiti. Ypač verta išbandyti naršyklės plėtinius, kurie pasižymi mažu resursų naudojimu ir plačiomis galimybėmis. Yra ir mobiliųjų naršyklių versijų, leidžiančių naudotis panašia apsauga telefone.
Be reklamos blokatoriaus, patartina naudoti ir gerą DNS paslaugą, kuri tinklo lygiu filtruoja sekimo, kenkėjiškas ir sukčiavimo svetaines. Tokia DNS paslauga veikia tarsi viso jūsų srauto „privatumo filtras“ – nesvarbu, ar naršote telefone, kompiuteryje, ar per namų maršrutizatorių.
Populiarios paslaugos siūlo gana dosnius nemokamus planus, o už nedidelį metinį mokestį galima gauti papildomų funkcijų: detalesnę statistiką, daugiau filtrų, ilgesnius žurnalus ir pan.
Naudokite gerą užkardą (firewall) savo kompiuteryje
Šiandien beveik visos programos vienaip ar kitaip siunčia telemetrijos duomenis į nuotolinius serverius. Jei naudojate tik patikimų kūrėjų programas, tai dažnai nėra problema ir netgi naudinga – pavyzdžiui, automatinėms atnaujinimo funkcijoms. Tačiau kenksmingos ar prastai prižiūrimos programos gali būti gerokai laisvesnės su jūsų duomenimis, nei norėtumėte.
Situaciją padeda kontroliuoti gera ugniasienės programa. Ji leidžia stebėti įeinantį ir išeinantį srautą, matyti, kokios programos ir į kokius adresus jungiasi, bei pagal poreikį tas jungtis blokuoti. Tai gali apriboti tam tikras patogias funkcijas (pavyzdžiui, automatinį atnaujinimą), bet kartu ir apsaugoti nuo bereikalingo duomenų siuntimo.
„Mac“ kompiuteriams yra trečiųjų šalių ugniasienių, kurios siūlo aiškius pranešimus apie kiekvieną naują bandymą prisijungti prie tinklo. „Windows“ naudotojams taip pat verta pagalvoti apie papildomą užkardos programą šalia sistemos integruotos apsaugos, ypač jei norite smulkiau kontroliuoti, kuri programa kada ir kur jungiasi.
Pereikite prie gero slaptažodžių tvarkytuvo
Vienas paprasčiausių ir efektyviausių žingsnių saugumui internete pagerinti – naudoti slaptažodžių tvarkytuvą. Taip nebereikia atsiminti dešimčių skirtingų prisijungimų ar, dar blogiau, naudoti tą patį slaptažodį keliose svetainėse.
Slaptažodžių tvarkytuvai kuria unikalius, sudėtingus slaptažodžius ir juos saugo užšifruotame formate, o jums tereikia atsiminti vieną pagrindinį slaptažodį. Puikiai tinka tokie sprendimai kaip atvirojo kodo ar sistemose integruotos slaptažodžių saugyklos, kurios yra nemokamos ir pakankamai patogios kasdieniam naudojimui.
Jei iki šiol vis dar prisijunginėjate „iš atminties“ arba naudojate tuos pačius slaptažodžius keliose svetainėse, pradėti naudotis slaptažodžių tvarkytuvu verta kuo greičiau. Tai vienas iš tų retų žingsnių, kurie iš esmės padidina jūsų saugumą, bet ilgainiui net sutaupo laiko ir nervų.
