Žiemą daugelis skundžiasi nuolat sušalusiomis, sausomis ir skeldėjančiomis rankomis – net tada, kai dėvi šiltas pirštines. Paprastas ir pigus triukas, kurį seniai naudoja raiteliai ir šunų augintojai, padeda išlaikyti rankas šiltas ir sausas net atšiauriomis oro sąlygomis. Pagrindinis „slaptas ginklas“ – plonos latekso ar nitrilo pirštinės, mūvimos po įprastomis žieminėmis pirštinėmis.
Pažįstama situacija: tik nusiimi pirštines ir iškart pajunti, kad rankos tarsi permerktos šalčiu. Tai nutinka net tada, kai dėvi storas ir, atrodytų, labai šiltas pirštines. Pagrindinė problema – drėgmė.
Per pasivaikščiojimus su šunimi dažnai tenka imti pavadėlį, telefoną, maišelius ekskrementams. Raiteliai rankose nuolat laiko vadeles, kurios šaltyje greitai sudrėksta nuo sniego ar lietaus. Įprastos pirštinės, kad ir kokios šiltos būtų, turi vieną didelį trūkumą – jos sugeria drėgmę. Sušlapęs audinys iškart praranda savo šilumines savybes, todėl rankos ima gelti nuo šalčio.
Plonos pirštinės po žieminėmis: kaip tai veikia?
Ši idėja gimė iš paprasto poreikio – apsaugoti rankas nuo drėgmės ir vėjo. Latekso ar nitrilo pirštinės, kurias geriausiai pažįstame iš gydytojų kabinetų, beveik visiškai nepraleidžia vandens. Mūvimos kaip pirmasis sluoksnis po įprastomis žieminėmis pirštinėmis, jos sukuria papildomą apsauginę barjerą.
Žmogaus oda kvėpuoja ir natūraliai prakaituoja. Kai vilkimės tik storas pirštines be papildomo sluoksnio, rankų drėgmė įsigeria į audinį. Sudrėkę pluoštai nebelaiko šilumos, o šaltas oras lengviau pasiekia odą.
Plonos latekso pirštinės sulaiko prakaitą prie odos paviršiaus ir neleidžia drėgmei persigerti į viršutinį pirštinių sluoksnį. Būtent sausas audinys geriausiai išlaiko šilumą. Svarbu ir tai, kad tokios pirštinės labai priglunda prie rankos, o tarp jų ir viršutinių pirštinių lieka plona oro „pagalvė“. Oras yra puikus šilumos izoliatorius, todėl toks sluoksniavimas veikia panašiai kaip termoaktyvūs sportininkų drabužiai.
Taip sukuriama dviguba apsauga: viršutinės pirštinės lieka sausos ir šiltos, o apatinis sluoksnis saugo odą nuo tiesioginio kontakto su šaltu oru ir vėju.
Kada šis triukas naudingiausias?
Šis metodas geriausiai pasiteisina tada, kai veikla nėra labai intensyvi ir nereikalauja didelės fizinės apkrovos. Tai gali būti:
- ramūs pasivaikščiojimai su šunimi,
- stovėjimas lauke ar treniruočių aikštelės stebėjimas,
- lėta, rekreacinė jojimo treniruotė,
- laukimas viešojo transporto stotelėje,
- lėtas darbas lauke, kai rankos ilgai būna nejudrios.
Šunų augintojai vertina šį triuką dėl praktiškumo: grįžus namo pakanka nusiimti plonas pirštines, ir rankos lieka sausos, o išorinės pirštinės mažiau dėvisi nuo drėgmės ir purvo.
Toks sprendimas gali būti tikra pagalba ir žmonėms, turintiems Reino (Raynaud) sindromą, kai rankos ir kojos itin jautriai reaguoja į šaltį. Papildomas barjeras sumažina šilumos nuostolius ir gali pastebimai palengvinti diskomfortą.
Galimi šio metodo trūkumai
Nors triukas paprastas ir veiksmingas, verta žinoti ir jo minusus:
- Padidėjęs prakaitavimas. Esant labai intensyviam fiziniam krūviui, latekso ar nitrilo sluoksnis gali stipriau sulaikyti drėgmę, todėl pirštinių viduje gali pasidaryti pernelyg šlapia ir šilta.
- Mažesnis ekologiškumas. Vienkartinės pirštinės greitai tampa atliekomis, tad tai nėra draugiškiausias aplinkai sprendimas, ypač jei jos naudojamos kasdien.
- Galimas odos sudirginimas. Ilgalaikis kontaktas su lateksu kai kuriems žmonėms gali sukelti alergines reakcijas ar sudirginti jautrią odą. Tokiu atveju geresnis pasirinkimas – nitrilo pirštinės, kurios rečiau sukelia alergiją.
Jei oda linkusi sausėti ar skilinėti, prieš užsimovus plonas pirštines verta rankas patepti riebiu, apsauginiu kremu. Taip sukuriamas dar vienas barjeras odai drėkinti ir saugoti ją nuo šalčio, o dviguba pirštinių sistema tampa dar efektyvesnė.
