Lietuvos studentų atstovybių sąjungai atlikus tyrimą, kurio metu buvo analizuojama aukštųjų mokyklų infrastruktūra, jos panaudojimas bei įvertinti turimi ištekliai, paaiškėjo, jog daugumoje aukštųjų mokyklų nėra tinkamai paskirstyti studentų srautai – dažnai į auditorijas nukreipiama daugiau studentų nei jose yra realių darbo vietų.
Buvo pastebėta, jog dažniausiai darbo vietų trūksta laboratorijose – Alytaus kolegijoje darbo vietų laboratorijose trūkumą nurodė 17 proc. respondentų, Kauno technologijų universitete – 13 proc., Kauno kolegijoje – net 19 proc.
Tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, jog daugumos aukštųjų mokyklų studentai susiduria su galimybių ne paskaitų metu dirbti laboratorijose trūkumu – studentams dažniausiai nėra leidžiama naudotis laboratorijomis, net jeigu jose ir yra atsakingas tvarką prižiūrintis asmuo.
„Tyrimo rezultatai rodo, jog studentų srautai auditorijose nėra paskirstomi adekvačiai – dėl šios priežasties neretai gali nukentėti studijų kokybė. Kai kuriose aukštosiose mokyklose pastebėjome, jog daugiau nei 80 procentų apklaustų studentų nežino net apie teorines galimybes naudotis patalpomis ne paskaitų metu, todėl raginame aukštąsias mokyklas ne tik tokias galimybes sudaryti, bet ir informuoti apie jas savo studentus“, – sako LSAS prezidentas Arūnas Mark.
Projekto metu buvo įvertintos ir aštuonių aukštųjų mokyklų panaudotos ir reikalingos investicijos infrastruktūros atnaujinimui. Nustatyta, jog daugiausia papildomų investicijų į infrastruktūrą reikalauja Lietuvos muzikos ir teatro akademija. Nepaisant to, jog per pastaruosius trejus metus infrastruktūrai atnaujinti akademijai buvo skirta daugiau nei 5 milijonai litų, realus investicinių lėšų poreikis siekia 110 milijonų litų. Studentai, dalyvavę apklausoje, ypatingai pabrėžė teatro ir kino fakulteto kritinę būklę, o bendras bibliotekų, skaityklų, auditorijų, tualetų bei koridorių būklės įvertinimas svyruoja tarp 2,2 ir 3,3 balų iš 6 galimų.
„Šiandieninė situacija rodo, jog turimi finansiniai ištekliai neatitinka realių aukštųjų mokyklų poreikių infrastruktūros atnaujinimui, todėl būtina ne tik skirti papildomas lėšas, bet ir ieškoti būdų, kaip efektyviau paskirstyti esamus finansinius išteklius. Ekspertinė aukštųjų mokyklų patalpų analizė galėtų būti viena iš priemonių, padedančių identifikuoti problemas bei tikslingai paskirstyti lėšas aukštosioms mokykloms. Taip pat būtina visapusiškai išanalizuoti infrastruktūros renovacijos efektyvumą – kai kuriais atvejais vietoje investavimo į senų pastatų renovaciją būtų tikslingiau lėšas skirti naujų, aukštosios mokyklos ir visuomenės poreikius atitinkančių pastatų statybai“, – teigia A. Mark.
Tyrime buvo remiamasi aukštųjų mokyklų pateiktais duomenimis apie studijoms naudojamas patalpas, studentų skaičių bei jų tvarkaraščius. Taip pat, remiantis studentų apklausos duomenimis, kurioje dalyvavo 5475 studentų iš 16 aukštųjų mokyklų, buvo vertinama aukštųjų mokyklų infrastruktūros būklė ir jos atitikimas studentų poreikiams.
