2026 metų pradžioje lėčiausia pasaulio sostine vairuotojams laikomas Londonas. Remiantis tarptautiniais eismo tyrimais, Jungtinės Karalystės sostinėje fiksuojami itin maži vidutiniai judėjimo greičiai, todėl miestas išsiskiria ne tik Europoje, bet ir pasauliniu mastu.
Viena pagrindinių priežasčių, kodėl Londonas tapo lėčiausia sostine, yra griežti greičio ribojimai. Daugiau nei pusėje miesto gatvių galioja apie 32 km/val. greičio apribojimas, o kai kuriose zonose leidžiamas greitis siekia maždaug 48 km/val. Šiuos duomenis pateikia Londono transporto institucija „Transport for London“.
Eismo analizės ekspertas Andis Merchantas atkreipia dėmesį, kad nedideli vidutiniai greičiai nebūtinai reiškia itin dideles spūstis. Pasak jo, Londono atveju eismo lėtumą lemia ne vien automobilių perteklius, bet ir struktūriniai veiksniai: žemi greičio limitai, istoriškai susiformavęs gatvių tinklas, nebeatitinkantis šiuolaikinių transporto poreikių, bei nuolat didelis eismo srautas. Dėl šių priežasčių kelionės Londone dažnai būna lėtos net ir tada, kai eismas juda gana tolygiai.
Pagal 2025 metų „TomTom Traffic Index“ duomenis, vidutinis automobilių judėjimo greitis Londono gatvėse siekia apie 16,5 km/val. Tai reiškia, kad pasauliniame reitinge miestas užima antrą vietą pagal lėtumą, tačiau tarp sostinių jis yra absoliutus lyderis.
Vis dėlto pats lėčiausias miestas pasaulyje nėra Londonas. Mažiausias vidutinis judėjimo greitis, siekiantis apie 16,4 km/val., fiksuojamas Barankiljoje Kolumbijoje. Vos šiek tiek greitesni yra Bengalūras Pietų Indijoje, Kolkata Rytų Indijoje ir Lima Peru, kur vidutiniai greičiai svyruoja nuo 16,6 iki 17,2 km/val.
Kalbant apie spūsčių intensyvumą, 2025 metų „TomTom Traffic Index“ reitingas atskleidžia kiek kitokį vaizdą. Didžiausias vidutinis spūsčių lygis pasaulyje fiksuojamas Meksiko mieste, kur jis siekia beveik 76 proc. Jam nedaug nusileidžia Bengalūras Indijoje, taip pat Dublinas Airijoje, Lodzė Lenkijoje ir Puna Indijoje. Šiuose miestuose eismo apkrova lemia, kad kelionės trunka gerokai ilgiau nei esant laisvam eismui.
Šie duomenys rodo, kad lėtas eismas ne visada reiškia didžiausias spūstis. Kai kuriuose miestuose, pavyzdžiui, Londone, judėjimą labiau riboja infrastruktūra ir eismo reguliavimo politika, o kituose – milžiniški automobilių srautai.
