Degalų kainos Lietuvoje yra viena dažniausių temų, kurią gyventojai stebi beveik taip pat įdėmiai, kaip ir orų prognozes. Vos kelių centų pokyčiai gali lemti pastebimus skirtumus šeimos biudžete ar verslo išlaidose, ypač tiems, kurių kasdienis gyvenimas priklauso nuo automobilio.
Todėl kiekvienas pranešimas apie kylančias ar krentančias kainas sulaukia nemažai dėmesio. Pastarosiomis savaitėmis matome, kad degalų kainos Lietuvoje vėl rodo kilimo ženklus – tiek benzinas, tiek dyzelinas pabrango, nors ne drastiškai.
Vis dėlto šie skaičiai tampa reikšmingi platesniame kontekste – jie padeda suprasti, kaip Lietuva atrodo Europos šalių fone, kaip kinta skirtumai tarp degalų rūšių ir ką visa tai reiškia vartotojui. Ir nors degalų kainų lygis pas mus vis dar vienas žemiausių Baltijos šalyse, tai nereiškia, kad galime atsipalaiduoti.
Kainų svyravimai dažnai susiję ne tik su vidaus paklausa ar mokesčiais, bet ir su tarptautine naftos rinka, politine įtampa, tiekimo grandinėmis bei valiutų kursais.
Būtent dėl to būtina pažvelgti giliau, ne tik į tai, kiek kainuoja litras benzino ar dyzelino šią savaitę, bet ir kaip šie rodikliai keitėsi per metus, kas lemia pokyčius, kokie importo šaltiniai vyrauja ir kaip visą tai vertinti paprastam vartotojui.
Praėjusios savaitės kainų pokyčiai
Praėjusią savaitę Lietuvoje vidutinė benzino kaina kilo 0,4 proc., dyzelinas pabrango 0,3 proc. Tuo metu Europos Sąjungoje situacija skyrėsi – vidutinė benzino kaina ES sumažėjo 0,1 proc., o dyzelino kaina pakilo vos 0,2 proc.
Lyginant su Europos Sąjungos vidurkiu, Lietuvoje benzinas vis dar pigesnis net 14,1 proc., o dyzelinas – 4,3 proc. pigesnis.
Nepaisant nedidelio kainų kilimo, degalai Lietuvoje jau antrą savaitę iš eilės išlieka pigiausi tarp visų Baltijos valstybių. Tai yra svarbus signalas vairuotojams, nors skirtumai ne visada tokie reikšmingi, kad paveiktų vairavimo įpročius.
Kainų palyginimas tarp šalių
Liepos 21-ąją mūsų šalies degalinėse vidutinė benzino kaina buvo 1,40 Eur/l, o dyzelino – 1,50 Eur/l. Tarp šių dviejų kuro rūšių išliko 0,10 Eur/l skirtumas, kuris primena situaciją kovo mėnesį. Tada kainų skirtumas svyravo tarp 0,10 ir 0,11 Eur/l.
Estijoje už litrą benzino šiuo metu reikia mokėti apie 1,62 Eur, Latvijoje – 1,58 Eur. Lenkijoje kaina beveik tokia pat kaip Lietuvoje – 1,394 Eur/l, vos 0,003 Eur mažesnė nei pas mus. Palyginus visą ES, didžiausios kainos fiksuojamos Danijoje, Nyderlanduose ir Graikijoje – ten benzinas kainuoja nuo 1,75 iki 1,91 Eur/l.
Mažiausios kainos šiuo metu Kipre, Maltoje ir Bulgarijoje – nuo 1,23 iki 1,36 Eur/l. Lietuva išlieka tarp tų ES šalių, kur degalai – vieni pigiausių.
Dyzelino tendencijos ir metiniai pokyčiai
Kalbant apie dyzeliną, situacija šiek tiek kitokia. Lenkijoje dyzelinas kainuoja 1,43 Eur/l – tai yra 0,07 Eur pigiau nei Lietuvoje. Estijoje kaina siekia 1,52 Eur/l, o Latvijoje – 1,56 Eur/l. ES mastu didžiausios dyzelino kainos yra Airijoje, Nyderlanduose ir Danijoje – nuo 1,70 iki 1,77 Eur/l.
Mažiausios kainos Čekijoje, Maltoje ir Bulgarijoje – nuo 1,21 iki 1,38 Eur/l. Įdomu tai, kad net dešimt ES šalių šiuo metu turi mažesnes dyzelino kainas nei Lietuva.
Per pastaruosius 12 mėnesių dyzelino kaina daugelyje lyginamų šalių sumažėjo 1–6 proc. Išimtis – Lietuva, kur dyzelinas pabrango 3 proc. Tai vienas iš signalų, kad mūsų rinkos specifika vis dar daro įtaką kainų augimui, nepaisant bendros Europos tendencijos mažėti.
Didmeninės kainos ir žaliavos kilmė
Liepos 1–23 dienomis didmeninė benzino kaina Lietuvoje sumažėjo 0,01 Eur/l, tačiau dyzelinas pabrango 0,04 Eur/l. Panaši tendencija fiksuota ir birželio mėnesį – tiek benzinas, tiek dyzelinas brango po 0,01–0,04 Eur/l. Gegužę padidėjimas buvo toks pat – apie 0,01 Eur/l.
Kalbant apie žaliavinę naftą, „Brent“ naftos vidutinė kaina praėjusią savaitę smuko iki 67 JAV dolerių už barelį – tai 1,3 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę. Ši korekcija fiksuota po augimo, kurį paskatino karinė įtampa Artimuosiuose Rytuose.
Žaliavinės naftos importas į Lietuvą birželį ir liepą daugiausia vyko iš Norvegijos, Saudo Arabijos, Alžyro bei Jungtinės Karalystės. Balandį ir gegužę pagrindiniai šaltiniai buvo JAV, Norvegija, Jungtinė Karalystė, Saudo Arabija ir Alžyras.
Tai rodo nemažą šaltinių įvairovę, tačiau globalūs pokyčiai šiose rinkose vis tiek daro įtaką galutinėms degalų kainoms Lietuvoje.
Ką visa tai reiškia vartotojams?
Nors kainos Lietuvoje išlieka vienos mažiausių regione, pokyčiai turėtų būti stebimi atidžiai, ypač tiems, kurie planuoja ilgesnes keliones ar yra priklausomi nuo transporto. Didmeninių kainų judėjimas, žaliavinės naftos importo šaltiniai ir geopolitinė įtampa gali labai greitai pakeisti situaciją.
Kol kas Lietuva išlaiko patrauklų degalų kainų lygį, tačiau tai nėra garantija, kad taip bus visada. Būtina stebėti tendencijas, nes net nedideli pokyčiai kainodaroje gali turėti reikšmingų pasekmių tiek gyventojams, tiek verslams.
