Lietuvos, Lenkijos, Nyderlandų, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės teisėsaugos institucijos, veikdamos Eurojusto koordinuotoje jungtinėje tyrimo grupėje (JTG), sustabdė Europoje planuotus įgyvendinti išpuolius naudojant savaime užsiliepsnojančius siuntinius ir identifikavo nusikaltimus planavusius ir vykdžiusius asmenis.
Baudžiamosios bylos Lietuvoje ir Lenkijoje jau perduotos nagrinėti teismuose, penktadienį pranešė Generalinė prokuratūra.
Vilniaus apygardos teismui perduotojoje byloje kaltinimai pareikšti penkiems vyrams, jie yra Ukrainos, Lietuvos ir Rusijos piliečiai.
Tai spaudos konferencijoje Vilniuje pranešė generalinės prokurorės pavaduotojas Artūras Urbelis.
Tarptautinis institucijų bendradarbiavimas prasidėjo po to, kai keli siuntiniai 2024 m. vasarą užsiliepsnojo Vokietijoje, Lenkijoje ir Jungtinėje Karalystėje, dėl ko siuntų gabenimo bendrovėms buvo padaryta žala.
Šio išskirtinio tyrimo metu buvo nustatyti iš viso 22 asmenys, kurie, kaip manoma, veikė Rusijos Federacijos žvalgybos struktūrų interesais ir naudai.
2024 m. liepą iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę ir Lenkiją buvo išsiųsti keturi siuntiniai. Oro transportu jie pateko į rūšiavimo centrą Vokietijoje, kur buvo paskirstyti tolesniam gabenimui. Vienas iš jų užsiliepsnojo Leipcigo oro uoste, prieš pat pakrovimą į lėktuvą.
Antrasis užsidegė sandėlyje Jungtinėje Karalystėje. Į Lenkiją atgabentas siuntinys užsiliepsnojo jį vežusiame vilkike, o ketvirtas siuntinys buvo perimtas dar nesugadintas, tad jį ištyrus buvo nustatytas įrenginių mechanizmas ir įvertintas keltas pavojingumas. Tyrėjai taip pat nustatė, kad į Jungtines Amerikos Valstijas ir Kanadą buvo siųsti ir du bandomieji siuntiniai, o dar du tokius siuntinius, turėjusius pasiekti šias šalis, aptiko Amsterdame.
„Po šių įvykių, atsižvelgus į realų pavojų ir galimų naujų incidentų riziką, buvo itin svarbu užtikrinti sklandų ir greitą skirtingų šalių bendradarbiavimą, todėl Eurojustas inicijavo ir užtikrino jungtinės tyrimo grupės veiklą, kurioje dirbo Lietuvos, Lenkijos, Nyderlandų, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės pareigūnai. Pagalbą susijusioms šalims tyrimų metu teikė ir Europolas“, – rašoma Eurojusto pranešime.
Tyrimo metu buvo išaiškinta šių nusikalstamų veikų organizavimo schema. Asmenys buvo verbuojami per internetines susirašinėjimo platformas, o užduotys išskaidomos taip, kad dalis vykdytojų negalėtų žinoti tikrojo veiksmų tikslo. Už atliktas užduotis dažnai buvo atsiskaitoma kriptovaliutomis. Dauguma nustatytų įtariamųjų – asmenys, gyvenantys Rusijoje, Latvijoje, Estijoje, Lietuvoje ir Ukrainoje sudėtingomis socialinėmis ir ekonominėmis sąlygomis.
Eurojusto būstinėje organizuotų koordinacinių pasitarimų metu buvo derinami veiksmai nacionaliniuose tyrimuose, keičiamasi duomenimis, tikrinamos galimos sąsajos su kitais padegimais rengiant bylas perduoti į teismą. Tikimasi, kad Lietuvoje ir Lenkijoje teismui perduotų baudžiamųjų bylų nagrinėjimo procesai prasidės šiais metais. Eurojustas ir toliau užtikrins visą būtiną pagalbą koordinuojant nacionalinius tyrimus.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
