Paslaptingi šunų palaidojimai Peru: tyrėjai kalba apie išskirtinį ryšį su žmonėmis

Šiaurės Peru, Castillo de Huarmey archeologinėje vietovėje, tyrėjai aptiko neįprastą radinį, kuris papildo žinias apie ikikolumbinę Wari civilizaciją. Kompleksas, siejamas su Wari imperija, klestėjusia maždaug 600–1050 metais, jau anksčiau išgarsėjo elitinių kapaviečių ir tūkstančių artefaktų atradimais.

Šį kartą dėmesys krypo į gyvūnų palaikus: rasta 341 kaulų fragmentas, priklausęs mažiausiai 19 šunų, tarp jų buvo ir suaugusių, ir šuniukų. Dalis šunų, sprendžiant iš konteksto, buvo palaidoti sąmoningai, o kiti galėjo patekti į teritoriją kaip atliekos ar nugaišenų likučiai.

Seniausias įrodymas apie plikus šunis

Didžiausią susidomėjimą sukėlė trys individai, turėję požymių, būdingų šiuolaikiniam Peru plikajam šuniui. Lemiamu argumentu tapo dantys: kai kuriems palaikams trūko pirmųjų prieškrūminių dantų, ir tai nebuvo trauma ar amžiaus nulemtas netekimas.

Tyrėjai šį požymį sieja su FOXI3 geno mutacija, kuri šiuolaikiniams šunims yra susijusi ir su plauko nebuvimu, ir su sumažėjusiu dantų skaičiumi. Tai leido mokslininkams teigti, kad Wari kultūros kontekste aptikti palaikai yra seniausias žinomas fizinis šios genetinės ypatybės įrodymas.

Kapurai, pigmentas ir elitiniai palaidojimai

Vienas įspūdingiausių radinių buvo natūraliai mumifikavusi šuns kaukolė, kurioje išliko odos fragmentų ir ausų. Gyvūno palaikai buvo padengti cinoberiu, raudonu pigmentu, senovės Peru dažnai naudotu laidojimo apeigose.

Taip pat rastas beveik pilnas patino skeletas, užkastas negilioje duobėje. Nors iš pradžių svarstyta, kad tai galėtų būti palyginti nesenas palaidojimas, analizės parodė, kad liekanoms yra daugiau nei 1 200 metų.

Ką Wari visuomenėje reiškė šunys?

Kasinėjimų duomenys rodo, kad šunų vaidmuo Wari visuomenėje galėjo būti platesnis nei vien praktinis. Kai kurie palaidojimai susieti su konkrečiais asmenimis: šuniukas rastas greta elito amatininko, kitur šuns liekanos aptiktos prie žmogaus, interpretuojamo kaip kapavietės sargas.

Vienas šuo buvo palaidotas kartu su paaugliu rūmų komplekso dalyje, o tai, tyrėjų vertinimu, gali rodyti simbolinę ar ritualinę gyvūnų reikšmę. Tokie kontekstai leidžia svarstyti, kad šunys galėjo būti laikomi palydovais pomirtinėje kelionėje ar turėjo apsauginę funkciją apeigose.

Siekiant geriau suprasti gyvūnų gyvenimo sąlygas, buvo atlikti izotopiniai kaulų ir dantų tyrimai. Jie parodė, kad dauguma šunų maitinosi kukurūzais, kurie buvo pagrindinė regiono žmonių mitybos dalis, o dalies šuniukų racionas buvo artimesnis vaikų mitybai nei kitų gyvūnų.

Tai gali reikšti, kad kai kurie šunys buvo auginami ir prižiūrimi išskirtinai, galbūt net taikant kryptingą veisimą. Tuo pat metu pjūvių žymės ant kaulų leidžia daryti išvadą, kad šunys greičiausiai nebuvo plačiai vartojami kaip maisto šaltinis, o jų paskirtis buvo įvairesnė: nuo sargybos iki kasdienės draugystės ar ritualų.