Prahos valdžia pagaliau tarė gana. Nuo 2026 metų sausio mėnesio Čekijos sostinėje visi dalijimosi elektriniai paspirtukai bus uždrausti.
Tokį sprendimą miesto taryba priėmė reaguodama į daugelį metų besitęsiančius gyventojų skundus – per ankštus šaligatvius, nuolat pamirštus ar bet kur numestus paspirtukus bei pavojingas situacijas, kurios ypač dažnos turistiniuose rajonuose. Sprendimas nebuvo staigus – pokyčių link eita pamažu, tačiau kryptingai.
Dabar viskas oficialu: nuo sausio sostinėje liks tik dalijimosi dviračiai ir elektriniai dviračiai, bet ir jie veiks tik griežtai apibrėžtomis sąlygomis. Visi operatoriai privalės pasirašyti sutartis su miesto technine administracija ir pasirūpinti, kad transporto priemonės būtų statomos tik specialiai pažymėtose vietose.
Kodėl paspirtukai tapo problema?
Prahos miesto atstovai teigia, kad dalijimosi paspirtukų sistema mieste ilgainiui tapo chaotiška. Nors iš pradžių tai buvo pristatoma kaip greita, patogi ir ekologiška susisiekimo priemonė, realybėje paspirtukai dažnai paliekami neatsakingai – ant perėjų, prie parduotuvių, tramvajų stotelių ar tiesiog vidury šaligatvio.
Tokia betvarkė erzino tiek vietinius gyventojus, tiek verslininkus, ypač centrinėse miesto dalyse. Naujoji tvarka numato, kad jokios paspirtukų stovėjimo zonos nebebus skiriamos. Tai reiškia, kad operatoriai tiesiog negalės jų naudoti. O jei vis dėlto kažkur pasirodys paspirtukas – miesto administracija jį pašalins.
Tiesa, operatoriai, kurie ir toliau norės pasiūlyti dviračius ar elektrinius dviračius, privalės mokėti miestui po 25 čekijos kronas (apie 1 eutas) už kiekvieną transporto priemonę kas mėnesį. Tai bus lyg savotiškas mokestis už teisę naudotis oficialiomis parkavimo vietomis.
Ar tokio draudimo reikia ir Lietuvoje?
Situacija Vilniuje ar Kaune daugeliui pažįstama. Pavasarį, vos pasirodžius pirmiesiems šiltesniems orams, miestai užsipildo paspirtukais. Jie ant kiekvieno kampo. Vieni tvarkingai pastatyti, kiti – nuversti, numesti, blokuojantys praėjimą ar net keliančios pavojų dviratininkams, senjorams ar tėvams su vežimėliais.
Diskusijų Lietuvoje apie šios transporto priemonės reglamentavimą netrūksta. Buvo bandymų riboti greitį tam tikrose miesto zonose, atsirado daugiau nurodymų dėl stovėjimo, tačiau iš esmės sistema lieka liberali. Ir visgi, vis daugiau žmonių – tiek gyventojų, tiek valdžios atstovų – ima svarstyti, ar šis patogumas nevirto viešosios tvarkos problema.
Galbūt visiškas uždraudimas yra pernelyg drastiškas žingsnis. Tačiau jeigu ir toliau bus ignoruojamas atsakingas naudojimas, jeigu operatoriai nesiims griežtų sprendimų, o vartotojai ir toliau elgsis lyg vieša erdvė priklausytų tik jiems – Lietuvos miestai gali pasekti Prahos pavyzdžiu.
Europa griežtina poziciją
Praha nėra vienintelė. 2023 metais Paryžius taip pat atsisakė dalijimosi elektrinių paspirtukų sistemos. Žmonių nepasitenkinimas, avaringumas, netvarka – viskas susidėjo į vieną bendrą neigiamą vertinimą. Ir panašu, kad tokie sprendimai tampa nauja urbanistinės politikos kryptimi.
Miestai nori grąžinti erdvę pėstiesiems, išvengti netvarkos ir kurti aiškesnes, saugesnes taisykles visiems. O tam reikalingas ne tik technologinis sprendimas, bet ir aiškus politinis sprendimas – ką laikome patogumu, o kas jau tampa trukdžiu.
Prahos sprendimas aiškus: arba sistema veikia tvarkingai, arba ji neveikia visai. Tai signalas ir kitoms sostinėms – net jei paspirtukai atrodo neatsiejami nuo modernaus miesto veido, jų buvimas turi turėti ribas. Klausimas dabar kyla mums: ar Lietuva pasiruošusi žengti tokį žingsnį? Ar dar bandysime susitarti, kol nebeliks pasirinkimo?
