Visoje Europoje sparčiai mažėjant popierinių laiškų kiekiams ir augant siuntų rinkai, diskusijos dėl universaliosios pašto paslaugos (UPP) ateities intensyvėja ir Lietuvoje. Lietuvos paštas pabrėžia, kad nepaisant šių pokyčių, valstybė išlieka įsipareigojusi užtikrinti pašto paslaugų prieinamumą visiems gyventojams – ypač regionuose.
Pasak Lietuvos pašto generalinio direktoriaus Kastyčio Valantino, pašto sektorius išgyvena reikšmingą transformaciją: gyventojai vis dažniau renkasi paštomatus ir kurjerius, o mobilusis laiškininkas tapo įprasta paslauga atokesnėse vietovėse.
„Lietuvos gyventojai gali neabejoti, kad, nepriklausomai nuo pokyčių, pašto paslaugos jiems bus patogiai prieinamos ten, kur žmonės gyvena. Tai yra principinis valstybės įsipareigojimas“, – sako K. Valantinas.
Anot jo, diskusijose dėl UPP nuostolingumo dažnai pamirštama platesnė šios paslaugos reikšmė. Nors UPP sudaro vos apie 6 procentus pašto rinkos, ji yra svarbi Lietuvos pašto sistemos dalis. Jei ši grandis būtų išimta, neigiamą poveikį pajustų tiek gyventojai, tiek valstybė.
Valstybinės funkcijos ir rinkos logika
„Privatus verslas pirmiausia vadovaujasi rinkos logika, o ne vykdo specialiuosius valstybės įpareigojimus. Lietuvos paštas atlieka dalį funkcijų, teikia tam tikras paslaugas ir operuoja infrastruktūra, kuri rinkos sąlygomis neatsipirktų, bet yra būtina valstybės funkcijoms, ypač regionų gerovei, užtikrinti. Šitai iš dalies kompensuoti padeda už UPP teikimą gaunamos lėšos iš valstybės biudžeto. Tokia praktika yra taikoma daugelyje Europos paštų“, – teigia Lietuvos pašto vadovas.
K. Valantinas pabrėžia, kad jei Lietuvos paštas netektų UPP licencijos arba ji būtų išskaidyta tarp kelių rinkos dalyvių, tai iš esmės reikštų bendrovės privatizaciją. Toks sprendimas turėtų pasekmių ne tik pašto sektoriui, bet ir kitoms valstybės funkcijoms.
Galimos UPP išskaidymo pasekmės
Pirmiausia, tai galėtų lemti apie 1000 darbo vietų praradimą, daugiausia regionuose, kur pašto paslaugos yra svarbi vietos infrastruktūros dalis.
Antra, išaugtų periodinių leidinių, pensijų ir įvairių išmokų pristatymo kaštai. Tai tiesiogiai paveiktų gyventojus ir spaudos leidėjus, nes paslaugos brangtų, o jų prieinamumas galėtų mažėti.
Trečia, kiltų rizika dabartinei pašto infrastruktūrai, kuri yra numatyta panaudoti mobilizaciniams planams ir kitoms svarbioms valstybės funkcijoms. Tokios infrastruktūros susilpninimas ar perdavimas keliems rinkos dalyviams apsunkintų valstybės galimybes operatyviai veikti nestabilios geopolitinės situacijos metu.
Vertinant vien tik siaurą komercinio nuostolingumo aspektą, UPP išskaidymas sukeltų daug didesnį neigiamą poveikį, kurio finansinė žala viršytų dabartinius universaliosios paslaugos kaštus.
Europos praktika ir geopolitinis kontekstas
Europoje dominuoja praktika svarbias pašto funkcijas išlaikyti valstybės rankose būtent dėl jų platesnės įtakos nacionalinio saugumo, mobilizacijos, informacijos sklaidos ir regioninės sanglaudos klausimams.
Latvija šiuo metu stiprina teisinius saugiklius, kad esant neapibrėžtai geopolitinei situacijai strateginės svarbos valstybinės funkcijos nebūtų perleidžiamos tretiesiems rinkos operatoriams. Tokios priemonės siekia užtikrinti, kad kritinė infrastruktūra ir jos kontrolė liktų valstybės dispozicijoje.
Lietuvos paštas yra didžiausias pašto ir siuntų paslaugų teikėjas šalyje. Klientai aptarnaujami pasitelkiant 166 pašto skyrius, 440 mobiliųjų laiškininkų ir beveik 1500 paštomatų, jungiančių visas tris Baltijos šalis.
