minima Pasaulinė pašto diena, primenanti apie pašto vaidmenį ir svarbą kiekvieno iš mūsų kasdienybėje. Minėtą dieną 1874 m. buvo įkurta Pasaulinė pašto sąjunga (PPS) – Tautų Sąjungos specializuota institucija, skirta tarptautiniams pašto ryšiams organizuoti ir tobulinti. Pašto veikla per palyginti trumpą laiką išgyveno progresyvią transformaciją – nuo pašto karietomis vežiojamų laiškų iki elektroninio pašto, nuo rankomis skirstomų siuntų iki dirbtinio intelekto, kuris pats perskaito gavėjų adresus ir skirsto siuntas automatizuotai.
„Kasmet šią dieną prisimename pašto veiklos vaidmenį visame pasaulyje: tiek anksčiau, tiek dabar pašto veikla buvo kritiškai svarbi, siekiant palaikyti ryšius su žmonėmis ir valstybėmis. Keičiantis gyvenimo sąlygoms ir žmonių poreikiams, pašto veikla taip pat keitėsi. Visame pasaulyje šiandien skubiai susisiekti galime ir kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, SMS žinutėmis, socialiniais tinklais ir elektroniniu paštu, išsiunčiančiu laišką per akimirką, tad siunčiamų popierinių laiškų kiekiai smarkiai mažėja. Tuo pačiu metu siunčiamų daiktų kiekiai vis auga, tad šiandien pašto veikla padeda ne tik bendrauti, bet ir užtikrinti plačius e. komercijos užmojus“, – teigia Lietuvos pašto generalinė direktorė Asta Sungailienė.
Manoma, kad pirmosios pašto užuomazgos buvo jau Senovės Egipte. Daugelis senųjų civilizacijų turėjo kurjerius, kurie karietomis pristatydavo laiškus ir siuntas nukeliaudami tūkstančius kilometrų – sunku įsivaizduoti, kiek laiko tuomet užtrukdavo laiško kelionė. Pirmasis paštas, artimesnis šiandieniniams laikams, atsirado 1512 m., valdant Anglijos karaliui Henrikui VIII. Karalius jį pasivadino Karališkuoju paštu, o jo paskirtis buvo tvarkyti valstybinius reikalaus. 1635 m. Jungtinėje Karalystėje buvo atidaryta pirmoji viešoji pašto tarnyba, kuria galėjo naudotis visi žmonės.
Lietuvos paštas oficialiai įkurtas 1918 m. lapkričio 16 d., 1919 m. pabaigoje Lietuva jau turėjo tokį paštų tinklą, kuris galėjo tarnauti visuomenei. Pašto valdybai buvo priskirtos šios sritys: paštas, telegrafas, telefonas, o vėliau, atsiradus radijo tarnybai – radijo stočių techninė priežiūra ir abonentinio mokesčio surinkimo pareiga. Prie PPS Lietuvos paštas prisijungė 1922 m.
Bėgant metams sparčiai keitėsi siuntų tipai (laiškus, telegramas keitė dideli siuntiniai), atsirado greitesnių pristatymų būdų (karietas pakeitė dviračiais, vėliau automobiliais pristatantys siuntas laiškininkai, kurjeriai). Tačiau panašiu metu pasaulyje atsirado ir kitos priemonės, skirtos susisiekti akimirksniu: 1971 m. Rėjus Tomlinsonas išrado elektroninį paštą – programą, leidžiančią iš vieno kompiuterio siųsti žinutę į kitą kompiuterį, 1992 m. išsiųsta pirmoji SMS žinutė.
Mažėjant laiškų ir sparčiai augant siuntinių kiekiui, pasaulio paštų tinkluose atsirado ir kitokių paslaugų teikimo vietų, pavyzdžiui, paštomatų, savitarnos sistemų. Taip pat atsirado poreikis siuntas apdoroti greičiau ir efektyviau, tad pasaulio paštai pradėjo ieškoti būdų, kaip procesus automatizuoti. Dar šių metų pradžioje Lietuva buvo likusi vienintelė šalis Europoje, kurioje siuntos buvo skirstomos rankiniu būdu. Tačiau šią Pasaulinę pašto dieną Lietuvos paštas pasitinka jau įgyvendinęs istorinį pokytį.
„Kovo mėnesį startavo išmani skirstymo įranga ir iš esmės keitėsi siuntų skirstymo procesai, kurie leidžia siuntas klientams pristatyti greičiau ir sklandžiau. Atsižvelgdami į kintančius klientų įpročius ir jų šių dienų poreikius, ir toliau keičiamės bei tobuliname savo paslaugas – nuolat plečiame LP EXPRESS paštomatų tinklą, pagal modernią koncepciją atnaujiname pašto skyrius, taip pat didelį dėmesį skiriame veiklai, orientuotai į įmonės daromą poveikį aplinkai, visuomenei ir darbuotojams – siekiame būti tarp įmonių, kurios taiko gerąsias praktikas darnumo srityje“, – teigia A. Sungailienė.
Šiuo metu Pasaulinę pašto sąjungą jungia ir sklandų siuntų kelią užtikrina nariai iš 192 šalių.
