Ar žinome, kokiuose pataluose tingiais rytais pabusdavo karaliai ir karalienės? Patalynės, kaip ir lovos, istorija siekia ne vieną šimtą metų ir visą tą laiką ji buvo neatsiejamas gerovės rodiklis. Juk kuo didesnis pinigų kapšas, galia, tuo ir lova prabangesnė. Ir tai, kas kažkada buvo tik vyriausiojo teisė pasikloti geriausius kailius, vėliau virto ištaiginga prabanga ir ištisa miegamojo mados istorija.
Jau viduramžiais elito lovose rasime auksu siuvinėtas ir gausiai kutais puoštas lovatieses, kokias savo miegamajame turėjo Henrikas III. O sulig XIV a. iš Rytų į turtingųjų lovas atkeliauja šilkas. Tiesa, tuo didžiuotis daugiau galėjo prancūzai, tuo tarpu Anglijoje ši tendencija nebuvo tokia ryški. O ar žinote, ko itin geisdavo įvairūs lupikautojai ar kiti, kuriems atitekdavo nusigyvenusio ar kitaip turto netekusio didiko turtai? Be pinigų, sidabro indų ir kitų gėrybių vienas geriausių grobių būdavo lova su visu jos inventoriumi.
Iš tų laikų mus pasiekė atsiliepimai apie puikius kiniškus patalus, išmargintus egzotiškais paukščiais, laivais, raudono aksomo užtiesalus su sidabro siūlais išsiuvinėtomis plunksnomis, lovos užuolaidomis, kuriose puikavosi ištisos medžioklės scenos ir leopardų galvos…
Taip pat XIV a. iki tol karaliavusius šilką ir liną papildė vilnonės antklodės, kas buvo itin aktualu ne itin maloniu klimatu pasižyminčioje Anglijoje. Svarbu ir tai, kad jau tuo metu deramą padėtį aristokratų miegamuosiuose užėmė pūkais kimšta patalynė.
Šoktelkime keliais šimtmečiais į priekį ir štai, prieš mūsų akis – pačios karalienės Elžbietos lova. Aksomo ir sidabro brokato baldakimas, venecijietiško sidabro, aukso ir šilko kutai, ties viršugalviu – sodriai raudonas Briugės satinas ir šilkas, gausūs plunksnų ir vaismedžių motyvai, ir visa tai skęste skęsta sunkiai įsivaizduojamoje oranžinių atspalvių gausybėje.
Iki pat XVIII a. pab. lovos ir patalynės puošnumui ir dydžiui, rodės, nebus ribų. Nieko keisto, juk miegamasis buvo tapęs ne tik karaliaus miego, bet ir priėmimo vieta. Štai, istorija iki šiol mini Liudviką XIV, svarbiausius valstybei sprendimus priiminėdavusį tik savo prabangioje lovoje… Vis dėlto, Prancūzų revoliucija parodė, kad net čia galimi pokyčiai. Jau XIX a. pr. lovos buvo nepalyginamai mažesnės, o patalynės puošnumas nė iš tolo neprilygo tam, ką vos prieš šimtmetį regėjo turtingi miegamųjų lankytojai. Tiesa, iki pat XIX a. vid. lovos savininkas „panirdavo“ į bemaž 20 kg pūkų prikimštą čiužinį…
Vis dėlto tai, ką šiandien regime savo miegamuosiuose, drąsiai galime vadinti tikruoju patalynės aukso amžiumi. Ir nors sidabro siūlais siuvinėtos antklodės vargu ar turi itin didelę paklausą, šilkas, linas ir kokybiška medvilnė vis dar išlaiko savo pozicijas. Maža to, jų tarpe atsirado šis tas naujo, pavyzdžiui, flanelė, tapusi nepakeičiama šaltomis naktimis, taip pat – speciali glamžyta medvilnė, išsprendžianti visas lyginimo problemas.
Ką jau kalbėti apie raštų pasirinkimą! Iš mados vis dar neišeina rytietiški motyvai bei, žinoma, klasikinė balta, kokybiška medvilnė. Vis dėlto, vis dažniau mūsų miegamuosiuose atsiranda ryškūs, spalvoti, ar net labai tamsių atspalvių audiniai. Ir be abejonės, vienais madingiausių jau kelintus metus iš eilės yra laikomi „vintažiniai“, t.y. augaliniai, gėlių, ypač rožių, motyvai, besipinantys su įvairaus stambumo langeliais. Atskiros tendencijos vyrauja ir vaikų kambariuose: pradedant ryškiaspalviais geometriniais motyvais, baigiant mažiesiems puikiai pažįstamais animacinių filmų herojais.
Dabar juk taip lengva pasijusti elžbietomis ar henrikais, kiekvieną rytą pabundančiais prabangaus raštuoto satino apsupty… Maža to, turite puikią galimybę savo karališkus miegamuosius kurti patys – tereikia rasti norimą raštą ir audinį, o patalynės meistrai sukurs Jums tai, kas idealiai tiks prie Jūsų ir jūsų lovos kūno.
