Laikas.lt
Pasirinkti aukštąją mokyklą ir studijų programą – atsakingas žingsnis, tenkantis būsimiems studentams ir jų tėvams. Dažnai vyresnių klasių moksleiviai studijų vietą renkasi spontaniškai: pasikliauja draugų patarimais, universiteto įvaizdžiu žiniasklaidoje, jo siūlomų studijų programų populiarumu. Tačiau Lietuvos universitetų vadovai ir verslo atstovai sutaria, kad pagrindinis kriterijus, garantuojantis darbo vietą rinkoje – studijų kokybė.
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Kokybės direktorė Jolita Butkienė teigė, kad svarbiausias kriterijus renkantis aukštąją mokyklą Lietuvoje ar užsienyje – institucijos atvirumas visuomenei. Remiantis studijų kokybės vertinimo principais, rekomenduojama objektyvią ir išsamią informaciją apie institucijos veiklą, nacionalinius bei tarptautinius kokybės vertinimus viešinti internetiniame puslapyje.
„Įprasta, kad geros aukštosios mokyklos skelbia visą susijusią informaciją apie mokslo instituciją ir siūlomas studijų programas. Reiktų pasidomėti pasirinktos aukštosios mokyklos instituciniais ir studijų programų vertinimais, infrastruktūra. Raginčiau panagrinėti ir norimos studijuoti studijų programos turinį, mokymosi metodus, mokomosios literatūros sąrašus, dėstytojų kompetenciją, tarptautinių mainų galimybes“, – sakė J. Butkienė.
Pasak jos, svarbu sužinoti įgyjamas kompetencijas, pabaigus atitinkamą studijų programą, taip pat pasidomėti stojančiųjų balų statistika, absolventų karjera ir studentų įsidarbinimo statistika. „Reiktų atkreipti dėmesį į studijų išteklius, universiteto akademinius partnerius, jų kokybę bei aukštosios mokyklos bendradarbiavimą su darbdaviais“, – teigė J. Butkienė.
Neradus reikiamos informacijos internetiniame aukštosios mokyklos puslapyje derėtų apsilankyti aukštųjų mokyklų organizuojamose atvirų durų dienose, pasikalbėti su administracijos darbuotojais, dėstytojais, studentais, sudalyvauti viešose paskaitose. Kokybės direktorė padrąsino tėvelius kreiptis į aukštosios mokyklos administraciją ir prašyti pateikti rūpimą informaciją, jei ji neprieinama viešai. „Universiteto atvirumas visoms suinteresuotoms visuomenės grupėms – vienas iš institucijos kokybės rodiklių. Universitetui ar aukštajai mokyklai nederėtų slėpti net ne itin palankios informacijos apie institucijos veiklos vertinimą. Taip pat labai svarbu žinoti, kaip aukštojo mokslo institucija ketina gerinti studijų kokybę“, – priminė J. Butkienė.
Kaip įvertinti studijų kokybę užsienio universitetuose?
Renkantis studijas užsienyje derėtų įvertinti du pagrindinius aspektus: finansinius įsipareigojimus bei studijų kokybę.
J. Butkienė teigė, jog prieš renkantis studijas aukštojoje mokykloje užsienyje būtina sužinoti studijų finansavimo galimybes, išsiaiškinti mokėjimo už studijas tvarką. Taip pat būtina įvertinti šalies pragyvenimo lygį, paskaičiuoti būsto išlaikymo kaštus. Ne mažiau svarbu išnagrinėti studijų paskolų sistemą ir jų grąžinimo tvarką.
„Rekomenduočiau pasidomėti šalies aukštojo mokslo sistema. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės aukštojo mokslo sistema turi bruožų, nebūdingų kitoms Europos šalims. Čia yra daugiau nei pusantro šimto aukštųjų mokyklų, o jų teikiamas laipsnis gali būti įvairaus profilio ir paskirties. Taigi, labai svarbu žinoti, kokio profesinio ar akademinio išsilavinimo siekiama, kokios tolimesnių studijų, karjeros galimybės, kokia tikimybė po studijų rasti darbą, siekti aukštesnio kvalifikacinio laipsnio“, – patarė Kokybės direktorė.
Ne visos studijos užsienyje yra kokybiškos. Norėdami sužinoti, kaip užsienio aukštoji mokykla vertinama tarptautiniame kontekste, pasidomėkite jos reitingais. Patartina atkreipti dėmesį ir atskirų programų reitingus, nes skirtingos studijų programos dažnai reitinguojamos kitaip nei universitetas, kuriame jos dėstomos.
„Jei aukštosios mokyklos priima visus norinčius, kokybės tikėtis sunku. Jau kelerius metus į mus kreipiasi studentai, išvykę studijuoti į užsienį, tačiau norintys toliau tęsti verslo, vadybos ar ekonomikos studijas Lietuvoje. Pagrindinė priežastis, kurią nurodo grįžusieji iš užsienio, yra nepatenkinti lūkesčiai bei nepakankama studijų kokybė“, – sakė J. Butkienė.
Kaip suprasti Lietuvos išorinio studijų kokybės vertinimo rezultatus?
Švietimo ir mokslo ministerijos iniciatyva praėjusių metų liepos mėnesį pirmą kartą Lietuvoje atliktas aukštųjų mokyklų išorinis veiklos kokybės vertinimas. Šio vertinimo rezultatus visos Lietuvos aukštosios mokyklos turi paskelbti viešai.
„Tėvams patarčiau rasti laiko pasigilinti į studijų kokybės vertinimo kriterijus ir kiek atidžiau panagrinėti atskirus jo aspektus, – teigė J.Butkienė. – Jeigu neigiamą vertinimą aukštoji mokykla gavo tik dėl nedidelio bendro mokymo procesui skirtų patalpų ploto, galbūt verta apie tą aukštąją mokyklą pamąstyti rimčiau. Tai pat svarbu pasidomėti, kokius tobulintinus dalykus pastebėjo nepriklausomi ekspertai teigiamą įvertinimą gavusiose mokyklose bei kaip institucija tobulina įvardintus aspektus“.
Kokybės ekspertė patarė atkreipti dėmesį į universiteto ar kolegijos siūlomų studijų programų vertinimą, pasidomėti ar programos reguliariai atnaujinamos, atsižvelgiama į disciplinos plėtrą bei gerąją kitų aukštųjų mokyklų patirtį.
„Šiuo metu daugelio universitetų studijų programos vertinamos valstybinio Studijų kokybės vertinimo centro SKVC. ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Ekonomikos bakalauro ir Finansų ekonomikos magistro studijos jau įvertintos. Programos gavo vienus aukščiausių balų: Ekonomikos programa surinko 22, o Finansų ekonomikos studijos – 23 balus iš 24 galimų. SKVC programų vertinimo duomenys turi būti viešinami, tad renkantis konkrečią specialybę patarčiau panagrinėti, kaip ji yra įvertinta visų Lietuvos universitetų kontekste bei pasidomėti, kaip įvertintos atskiros jos kokybės dimensijos“, – sakė J. Butkienė.
Vienas svarbiausių kriterijų – tarptautiškumas
J. Butkienė priminė, kad universiteto ryšiai su užsienio aukštosiomis mokyklomis – vienas iš studijų kokybę lemiančių aspektų, suteikiančių galimybę studentams įgyti tarptautinės patirties, ugdyti tarpkultūrines kompetencijas bei tobulinti kalbinius įgūdžius.
„Viena teigiamo ISM universiteto oficialaus studijų kokybės įvertinimo priežasčių – glaudūs ryšiai su geriausiomis JAV – Harvard Business School, Norvegijos – BI Norwegian Business School, Prancūzijos –INSEEC aukštosiomis mokyklomis bei tarptautinės akreditacijos. ISM gavo prestižinę tarptautinę CEEMAN akreditaciją, be to, Pasaulinio universitetų reitingo „Eduniversal“ kongrese buvo pripažintas viena iš dviejų šimtų geriausių aukštųjų verslo mokyklų pasaulyje. Šiuo metu siekiame dar vienos prestižiškiausios Europoje EQUIS Europos kokybės gerinimo sistemos akreditacijos“, – teigė ISM Kokybės direktorė.
J. Butkienė pastebėjo, kad minėtos akreditacijos oficialiai patvirtina universiteto studijų kokybę, gerina aukštųjų mokyklų reputaciją. Jų siekia daugelis Lietuvos ir užsienio aukštųjų mokyklų, kad prisijungtų prie tarptautiniu mastu pripažįstamos aukštojo mokslo bendruomenės. Vis tik nederėtų visų tarptautinių akreditacijų vertinti kaip studijų kokybės kriterijaus. „Gausu įvairių akreditacijos agentūrų, kurių kokybė ir legalumas kelia abejonių, taigi būtina atidžiau pasidomėti akredituojančios institucijos reputacija tarptautinėje aukštojo mokslo rinkoje“, – teigė Kokybės direktorė.
