Atšilus orams dažnas stengiasi kuo daugiau laiko praleisti gamtoje. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai perspėja, kad stovyklautojams atidarius iškylų sezoną, pagausėja per maistą plintančių infekcinių ligų, todėl svarbu pasirūpinti tinkamu jo laikymu ir apdorojimu. Kaip stovyklaujant išlaikyti maistą šviežią keletą dienų, specialistai atskleidžia paprastą būdą, kuris seniai taikomas logistikoje.
Nė žingsnio be šaltkrepšio
Vasaros metu, kai termometro stulpelis pakyla virš 20 laipsnių, sparčiai dauginasi maiste esantys ir žarnyno infekcines ligas sukeliantys mikroorganizmai. „Gamtoje dažnai apsinuodijama nepakankamai iškeptu šašlyku ar kitais mėsos kepsniais, gaminamais ant laužo, bei greitai gendančiu maistu: karštai rūkyta mėsa, žuvimi, dešra, pieno produktais, kreminiais gaminiais, mišrainėmis. Kepant maistą ant laužo, temperatūra turi būti ne žemesnė nei 85 °C – tik tuomet žus pavojingos bakterijos. Būtina numatyti ir maisto gabenimo bei laikymo gamtoje sąlygas, nes šiltai laikomi greitai gendantys maisto produktai tampa apsinuodijimų maistu priežastimi“, – sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistė Laima Stragienė.
Į išvyką vežantis greitai gendantį maistą, rekomenduojama turėti šaldomąjį krepšį. Jis kurį laiką palaikys tinkamą temperatūrą, sustabdys bakterijų dauginimąsi ir sulėtins gedimo procesą. Visgi šaldymo krepšiai turi trūkumų – jie palaiko vėsią temperatūrą iki 15-20 valandų, todėl tinka tik trumpai savaitgalio išvykai. Nerekomenduojama į šaldymo krepšį dėti ledą, nes šis tirpsta, kaupiasi skysčiai, todėl maistas jame sudrėksta ir genda dar greičiau. Ypač patogus sprendimas būtų automobilinis šaldytuvas, tačiau jei nesate užkietėjęs stovyklautojas, greičiausiai kaina pasirodys didoka.
Kaip išsiversti be šaldytuvo?
Norint išlaikyti šviežius produktus kelias dienas, įmanoma išsiversti ir be šaldytuvo. Tai galima padaryti su sausuoju ledu, kuris keliolika kartų šaltesnis nei įprastas ledas. Sausasis ledas ypač plačiai naudojamas logistikoje maisto produktams transportuoti. „Tirpstant sausajam ledui nelieka jokio vandens, o maistas šaldymo krepšyje gali išlikti sausas ir vėsus kone 4-5 dienas“, – žiniomis dalinasi vienintelės Lietuvoje sausąjį ledą gaminančios „Gaschema“ specialistas Šarūnas Stankevičius.
Sausasis ledas yra užšaldytas anglies dioksidas, o pastarasis naudojamas maisto pakuotėse kaip antiseptikas, trukdantis veistis mikroorganizmams ir sulėtinantis maisto produktų gedimą bei pelijimą. Pasak specialisto, iki 48 val. išvykos metu išlaikomi net šalti ledai, įprasto ledo kubeliai ir kiti produktai, kuriems reikia minusinės temperatūros. Pastaruoju metu šiuo produktu domisi ir žvejai. „Žuvis labai greitai švinksta šiltoje temperatūroje, o sausasis ledas ją užšaldo, kol grįžtate namo“, – aiškina Š. Stankevičius. – „4-5 dienų iškylai pakanka 5-10 kilogramų sausojo ledo.“
Svarbiausia – higiena
Tikriausiai ne vienas yra bandęs šaldyti gėrimus ežero ar upės dugne. Pasak specialistų, pagrindinė profilaktikos priemonė prieš bakterijas, sukeliančias infekcines ligas – švarios rankos, indai ir aplinka. Ežero ar upės vandenyje gausu mikroorganizmų ir bakterijų, todėl šiukštu nereikėtų naudoti jo maisto plovimui ar produktų šaldymui.
Jei norite greitai atvėsinti gėrimus, Š. Stankevičius rekomenduoja panaudoti šaltkrepšį su sausuoju ledu: „Gėrimus tokiu būdu galite įdėti keliolikai minučių ir atvėsinti kur kas greičiau nei šaldytuve, todėl jų nereikės specialiai laikyti vandenyje ar šaltkrepšyje visą išvykos laiką“, – patarimais dalijasi Š. Stankevičius.
Visada į kelionę pasiimkite kelis litrus švaraus vandens, skirto maisto produktų, indų, įrankių plovimui ir asmeninei higienai. Stenkitės nepalikti maisto atidengto, saugokite jį nuo vabzdžių ir graužikų. Maisto produktus geriau vežti sandariai uždaromuose induose, o ne plastikiniuose ar popieriniuose maišeliuose. Taip pat svarbu saugoti visus krepšius su maistu nuo tiesioginių saulės spindulių.
