Pirkdami naudotą automobilį, daugelis tikisi rasti patikimą transporto priemonę, kuri ilgai tarnaus be rimtų gedimų. Tačiau net ir žinomos automobilių markės nėra apsaugotos nuo inžinerinių klaidų. Kai kurie varikliai, nepaisant ženklo prestižo, pasižymi itin didele gedimų rizika ir gali pareikalauti reikšmingų remonto kaštų. Žemiau aptariami varikliai dažniausiai minimi kaip tie, kurių verta vengti.
„1.2 PureTech GEN1“ ir „GEN2“ varikliai naudoti šių gamintojų „Citroën“, „Opel“, „Peugeot“. Didžiausias šio trijų cilindrų variklio trūkumas buvo paskirstymo diržas, veikiantis alyvos vonioje. Nors toks sprendimas teoriškai turėjo prailginti diržo tarnavimo laiką, realybėje alyva jį tirpdė.
Diržo likučiai užkimšdavo tepimo sistemą, o tai galėjo lemti variklio užstrigimą ar stabdymo efektyvumo praradimą. Vėliau buvo įdiegta nauja versija su grandine, kuri iš esmės sprendė problemą.
„1.6 THP“ naudoti BMW, „Citroën“, „Mini“, „Peugeot“
Šis variklis, išsiskiriantis dinamika ir ekonomiškumu, greitai įgijo prastą reputaciją dėl itin greitai dėvinčios paskirstymo grandinės. Netinkamas fazių veikimas skatino nuosėdų kaupimąsi, kas vėliau sąlygojo papildomų gedimų nuo turbinos iki stūmoklių žiedų. Reguliarus tepalų keitimas ir priežiūra gali padėti sumažinti riziką.
„1.8 TFSI“ naudoti „Volkswagen“, „Audi“
Tai vienas iš labiausiai kritikuotų „Volkswagen“ grupės variklių. Jis pasižymėjo dideliu alyvos suvartojimu, o tai paskatino greitesnį stūmoklių ir žiedų dėvėjimąsi. Tai savo ruožtu lėmė galios praradimą, užsikimšusius vožtuvus ir net dideles remonto sąnaudas. Vėlesnėse versijose problema buvo išspręsta, tačiau ankstesni modeliai vis dar kelia iššūkių.
„1.8 1ZZ-FE“ naudoti „Toyota“
Šis variklis buvo naudojamas tokiose transporto priemonėse kaip „Avensis“. Jis garsėjo švelnia eiga ir pakankamu galingumu, tačiau turėjo gamybinį trūkumą, tai nesandarią tepimo sistemą. Dėl jos variklis naudojo per daug alyvos, o nepakankamas sutepimas skatino vidaus komponentų susidėvėjimą ir net galėjo sukelti variklio užstrigimą.
„2.0 TDI“ naudoti „Volkswagen“, „Mitsubishi“, „Dodge“
Šis variklis buvo plačiai naudojamas įvairiuose „Volkswagen“ koncerno modeliuose. Pagrindinės problemos, nepatikimi purkštukai ir greitas aušinimo skysčio nutekėjimas. Dėl to pasitaikydavo nelygaus variklio darbo, sumažėjusios galios ir net dažnų remonto vizitų. Vėliau jis buvo pakeistas į patikimesnę „Common Rail“ versiją.
„2.0 D N47“ naudoti BMW
Tai vienas iš labiausiai kritikuojamų dyzelinių variklių BMW istorijoje. Jis pasižymėjo nepatikima paskirstymo grandine, dažnais smagračio, turbinos ir net alkūninio veleno gedimais. Dėl to šis variklis tapo brangus eksploatacijai, o jo ilgaamžiškumas laikomas labai ribotas. Net ir kruopšti priežiūra ne visuomet padeda išvengti bėdų.
„2.0 D“ naudoti „Subaru“
Pirmasis „Subaru“ dyzelinis bokserio tipo variklis žadėjo daug, bet greitai pasimatė realūs iššūkiai. Dažniausios problemos, tai sankabos gedimai, dvilypės masės smagračio susidėvėjimas ir EGR vožtuvo veikimo sutrikimai. Nors gamintojas kai kuriose šalyse sprendė tai garantiniu būdu, dalis vairuotojų liko nepatenkinti.
„2.0 TDCi“ naudoti „Ford“, „Jaguar“
Šis variklis montuotas į tokius modelius kaip „Mondeo“ ar „X-Type“. Nors pasižymėjo gerais techniniais rodikliais, jis kėlė problemų dėl degalų siurblio drožlių, kurios užkimšdavo purkštukus. Taip pat greitai dėvėdavosi smagratis, kas tik dar labiau išaugindavo eksploatacines išlaidas.
Naudoto automobilio pirkimas reikalauja atsakingo požiūrio. Nors markės vardas gali sukelti pasitikėjimą, būtina pasidomėti konkrečiu varikliu. Aukščiau išvardyti pavyzdžiai rodo, jog kai kurie modeliai, nepaisant prestižo, turi konstrukcinių trūkumų. Tinkamas informacijos įvertinimas padės išvengti didelių finansinių nuostolių ir užtikrins ramų vairavimo malonumą.
