Kol sodas dar snaudžia po sniego sluoksniu, patyrę sodininkai jau galvoja apie būsimą derlių. Ypač gerai į žieminį tręšimą reaguoja juodieji ir raudonieji serbentai – ant sniego išbertos trąšos gali tapti puikiu startu gausiam ir kokybiškam derliui.
Nors atrodo, kad žiemą gamta sustingsta, po sniegu vyksta lėti, bet svarbūs procesai. Sniegas veikia kaip natūrali izoliacija: jis padeda palaikyti gana stabilią temperatūrą, dažnai artimą nuliui, net kai oras gerokai atšąla. Tokios sąlygos apsaugo dirvą nuo gilaus įšalimo.
Po sniegu dirvožemis išlieka drėgnas, o mikroorganizmai, nors ir lėčiau, toliau atlieka savo funkcijas. Serbentų šaknys šiuo laikotarpiu aktyviai neauga, tačiau jų medžiagų apykaita visiškai nesustoja. Dėl to žiemą į dirvą patekusios maisto medžiagos paprastai nėra prarandamos.
Serbentai turi paviršinę šaknų sistemą, išsidėsčiusią būtent tame dirvos sluoksnyje, kurį geriausiai saugo sniegas. Tirpstant sniegui, vanduo pamažu įneša išbertas medžiagas į šaknų zoną. Taip augalas pamaitinamas dar prieš prasidedant aktyviai vegetacijai.
Žiemą serbentams ypač tinka dvi paprastos, bet veiksmingos priemonės – medžio pelenai ir superfosfatas. Medžio pelenai yra kalio, kalcio, fosforo ir mikroelementų šaltinis. Jie gerina dirvos struktūrą, mažina rūgštingumą ir stiprina augalo audinius.
Kaliu turtingi pelenai taip pat skatina žiedinių pumpurų formavimąsi ir padeda augalui geriau pasiruošti pavasario augimui. Ant sniego išbarstyti pelenai tirpsta palaipsniui, todėl maisto medžiagos pasiskirsto tolygiai ir nesukelia staigaus pertręšimo.
Superfosfatas aprūpina dirvą fosforu, kuris būtinas tvirtai šaknų sistemai ir gausiam žydėjimui. Išbertas žiemą, jis iki pavasario spėja pasiskirstyti dirvoje ir tampa lengviau prieinamas tuomet, kai serbentai pradeda aktyviai augti.
Trąšas reikėtų barstyti tolygiai po visu krūmu, laikantis vainiko projekcijos ribų. Svarbu jų nesuberti į vieną vietą ir nekaupti prie pat stiebo. Pakanka plono pelenų sluoksnio ir saikingos superfosfato normos – papildomai įterpti į dirvą nereikia.
Vis dėlto prieš reguliariai naudojant pelenus verta įvertinti dirvos rūgštingumą. Serbentams labiausiai tinka silpnai rūgšti arba neutraliai artima dirva. Jei dirva jau šarmingesnė, pelenų kiekį reikėtų riboti arba jų visai atsisakyti.
Laiku ir atsakingai patręšti serbentai pavasarį startuoja stipriau, suformuoja daugiau žiedinių pumpurų ir vėliau atsidėkoja stambiu, saldžiu derliumi. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad krūmai veši savaime, tačiau dažnai tikroji sėkmės paslaptis slypi apgalvotame žieminiame tręšime per sniegą.

