Dekoratyvinės žolės pastaraisiais metais tapo vienomis populiariausių sodo augalų: jos lengvai auginamos, puikiai auga net skurdesnėje dirvoje ir rudenį suteikia gėlynams išraiškingą struktūrą. Vis dėlto pagrindinis darbas, kurio jos reikalauja, yra genėjimas. Kada jį atlikti, kad augalai gerai atželtų ir nenukentėtų nuo šalnų?
Kada geriausia karpyti dekoratyvines žoles?
Specialistai pataria dekoratyvines žoles karpyti anksti pavasarį, kai temperatūra pakyla aukščiau 10 laipsnių. Dažniausiai tinkamas metas – kovo pradžia. Mažiau atsparias šalčiui rūšis saugiau kirpti tik balandžio pradžioje, kai sumažėja stiprių šalnų rizika.
Pampinių žolių karpymas: kada ir kaip?
Pampinės žolės (kortaderijos) įspūdingos savo šluotelėmis, tačiau žiemą gali apšalti, ir tai pasitaiko net kelių metų augalams. Dėl to rudenį jas rekomenduojama surišti ir apkaupti, o sodinti – nuo vėjų apsaugotoje vietoje. Šias žoles geriausia kirpti tik pavasarį; dažniausiai tinka kovo mėnuo.
„Pampinės žolės gali įpjauti odą kaip popieriaus lapas, todėl karpant būtinas ypatingas atsargumas. Senesniems kerams kartais prireikia elektrinių žirklių ar net grandininio pjūklo – stori, tankiai sugulę stiebai rankiniu būdu ne visada lengvai įveikiami“, – perspėja specialistai.
Miskantai: ar galima kirpti rudenį?
Miskantų veislių yra daug, o jie vertinami dėl savo dydžio, lengvo „bangavimo“ vėjyje ir gausių šluotelių. Populiarūs, pavyzdžiui, kininis miskantas „Memory“, „Zebrinus“ ar itin aukštas „Giganteus“ (milžiniškasis miskantas). Lyginant su pampine žole, miskantai dažniausiai yra lengviau auginami ir geriau pakenčia šaltį.
Dėl didesnio atsparumo šalčiui miskantus galima kirpti ir rudenį. Vis dėlto specialistai kaip patikimiausią pasirinkimą įvardija pavasarį. Praktikoje rudeninis kirpimas dažnai pasirenkamas dėl patogumo: rudenį stiebai jau būna išdžiūvę, o didelius kerus surišti gali būti sudėtinga. Be to, pavasarį tenka rinkti po sodą vėjo išnešiotas pernykštes žoles.
Šluotsmilgės (rozplenicos): kada kirpti?
Šluotsmilgės – vidutinio dydžio dekoratyvinės žolės (pavyzdžiui, veislė „Hameln“). Jos laikomos vienomis populiariausių ir lengviausiai auginamų. Tačiau dalis veislių gali apšalti, todėl genėjimą patariama atidėti iki pavasario. Dėl kompaktiško augimo šluotsmilges paprasta surišti rudenį.
„Dėmesio: bordinių atspalvių veislės dažnai auginamos kaip vienmetės – jos gali neperžiemoti. Į tai verta atsižvelgti planuojant želdinius“, – primena specialistai.
Viksvos: kada tvarkyti ir ar būtina karpyti?
Viksvos – žemesnės, dažnai naudojamos gėlynų apvadams. Svarbu žinoti, kad jos gali būti invazyvios ir greitai plėstis. Kadangi kai kurios viksvos prasčiau ištveria šalčius, genėjimą galima atidėti net iki balandžio pradžios. Nors daugelis viksvų laikomos visžalėmis, jas vis tiek rekomenduojama apkarpyti – tai skatina atželti šviežius, sveikus ūglius.
Hakonechloa: pavasarinis kirpimas su atsarga
Hakonechloa – žema, lėtai besiplečianti „fontaninė“ žolė. Ji karpoma pavasarį. Genint svarbu nepažeisti naujai besikalančių stiebelių, kad augalo augimas nesulėtėtų.
Stipa: dažniau šukuojama nei karpoma
Stipa (plunksnagrūdė) – žema, lengvai vėjyje judanti žolė, dažnai sodinama natūralistiniuose želdiniuose, pavyzdžiui, tarp beržų. Įprastai ją rekomenduojama ne kirpti, o „iššukuoti“, pašalinant sausas dalis. Vis dėlto, norint greitesnio sprendimo, kai kurie sodininkai ją nupjauna visai prie žemės. Toks žemas kirpimas paskatina augalą leisti naujus lapus ir dažnai duoda gerą rezultatą. Geriausias laikas – pavasaris.
Kaip karpyti dekoratyvines žoles: trumpa atmintinė
- Dekoratyvines žoles dažniausiai karpykite pavasarį, kovo–balandžio mėnesiais. Rudenį saugiausia kirpti miskantus, nes jie paprastai yra atspariausi šalčiui.
- Rudenį žoles galima surišti – tai padeda apsaugoti kerą ir sumažina iššalimo ar iššutimo riziką.
- Žoles dažniausiai kerpama paliekant apie 10 cm, o senesnius, stambesnius kerus – apie 20 cm virš žemės.
- Naudokite aštrų sekatorių ar elektrines žirkles, o labai stambiems kerams (pavyzdžiui, milžiniškajam miskantui ar pampinei žolei) gali prireikti ir grandininio pjūklo.
- Kerą galima formuoti pusapvaliu siluetu, kad augalas atrodytų tvarkingai ir gražiai atželtų.
- Vazonuose augančias žoles paprastai taip pat karpykite pavasarį. Jei vazonai žiemai pernešami į šiltesnę, nuo vėjų apsaugotą vietą, kai kuriais atvejais galima kirpti ir rudenį.
Ar galima žoles karpyti lapkritį?
Vėlyvą rudenį ar žiemą dekoratyvinės žolės dažniausiai pagelsta, visiškai išdžiūsta, o jų stiebai tampa lengvai išnešiojami vėjo. Kai kurie sodininkai, mėgstantys tvarką, jas išpjauna dar rudenį arba bent jau suriša, kad sausos šluotelės neišsibarstytų po visą sklypą.
Vis dėlto bendra specialistų nuomonė aiški: geriausias metas karpyti dekoratyvines žoles yra pavasaris.
Kada surišti dekoratyvines žoles?
Rudenį žoles dažnai rekomenduojama surišti. Sausa antžeminė dalis veikia kaip natūrali apsauga nuo šalčio. Be to, nesurištame kere drėgmė gali kauptis lengviau: sniegas patenka į augalo vidų, ten užsilaiko, o per didelė drėgmė žolėms nėra palanki.
