Dar visai neseniai daugelis guodėsi mintimi, kad po atšiauraus sausio gamta šiemet atsigriebs ir pavasaris Lietuvoje pasirodys greičiau nei įprasta. Vis dėlto sinoptikų vertinimai pamažu keičiasi. Naujausios įžvalgos leidžia manyti, kad 2026 m. pavasaris gali būti gerokai kitoks, nei norėtųsi: ne švelnus ir nuoseklus, o išsitęsęs, permainingas ir sunkiai pagaunamas.
Meteorologai vis dažniau kalba apie ilgą pereinamąjį laikotarpį, kai žiema ir pavasaris tarsi varžysis tarpusavyje. Vietoj aiškaus atšilimo gali laukti vadinamoji „pilkoji zona“, kai dienomis temperatūra pakyla virš nulio, o naktimis vėl grįžta šaltis. Tokiu atveju tikros šilumos tektų laukti iki pat balandžio pabaigos, o kai kurie specialistai net juokauja, kad pavasaris gali būti toks trumpas, jog jo beveik nepastebėsime.
Svarbu suprasti, kad meteorologinis pavasaris nėra siejamas su kalendorine data. Jis prasideda tik tada, kai oro temperatūra stabiliai išsilaiko aukščiau nulio. Tai reiškia ne pavienes šiltesnes dienas, o pastovų pokytį, kai nebelieka nuolatinių naktinių šalnų ir staigių žiemos sugrįžimų.
Lietuvoje šis perėjimas beveik niekada nevyksta vienu metu visoje šalyje. Pajūryje atšilimas dažniausiai juntamas anksčiau, o rytiniuose regionuose pavasaris ateina lėčiau, ypač po sniegingos ir šaltos žiemos. Todėl neretai nutinka taip, kad vakarinėje šalies dalyje jau matyti tirpstantis sniegas, o Aukštaitijoje dar laikosi įšalas ir naktiniai minusai.
Kalbant apie artėjantį sezoną, sinoptikų nuomonės nėra vieningos. Vieni mato galimybę, kad vasaris bus švelnesnis, o šiltesnės oro masės pasirodys anksčiau. Pagal šį scenarijų sniegas galėtų pradėti tirpti dar mėnesio pabaigoje, o kovas taptų tikru perėjimu į pavasarį.
Tačiau kiti specialistai piešia labiau atsargų vaizdą. Jų teigimu, net jei žiema trumpam atsitrauks, šiluma nebus pastovi. Dienomis temperatūra gali pakilti, tačiau naktimis vėl kristi žemiau nulio, formuosis plikledis, o po kelių šiltesnių dienų gali sekti naujas šalčio pliūpsnis. Tokie svyravimai Lietuvoje gerai pažįstami ir dažnai sukuria jausmą, kad pavasaris taip ir neateina, tik trumpam užsuka.
Vienas pagrindinių veiksnių, galinčių stabdyti pavasarį, yra sniego danga. Jei jos susikaups daug, vienos ar dviejų šiltesnių dienų nepakaks. Reikalingas ilgesnis ir nuoseklus atšilimas, kad sniegas ištirptų, dirvožemis atitirptų, o gamta galėtų pereiti į kitą sezoną. Jei šiluma bus fragmentiška, prasidės klasikinis pavasario „užstrigimas“: dieną pažliugę takai, naktį vėl sušalę paviršiai ir nuolatinis jausmas, kad sezonas neapsisprendžia.
Dalis meteorologų būtent tuo ir grindžia savo atsargias prognozes. Po šalto sausio ir susikaupusio sniego šilumai teks „dirbti“ daugiau. Jei atšilimai bus trumpi ir nutrūks, gamta tiesiog nespės persijungti į pavasarinį režimą.
Tokiu atveju galimas dar vienas Lietuvoje ne kartą matytas scenarijus – labai trumpas pavasaris. Tai reiškia, kad kovas ir net balandžio pradžia išliks vėsūs, o tik balandžio pabaigoje ar net gegužės pradžioje temperatūra staiga šoktels aukštyn. Sezonai tarsi persijungs be įprasto švelnaus perėjimo.
Tokiais metais kontrastai ypač ryškūs: dar neseniai buvo šlapdriba ir vos keli laipsniai šilumos, o po savaitės – beveik vasariška temperatūra. Gamta sužaliuoja staiga, prasideda intensyvi vegetacija, suaktyvėja alergijos, o pavasaris tampa ne pilnaverčiu sezonu, o trumpu tarpu tarp žiemos ir vasaros.
Būtent dėl to ir skamba frazė, kuri atrodo dramatiška, bet meteorologiniu požiūriu yra logiška – pavasaris gali būti toks trumpas, kad jį bus lengva „pražiūrėti“.
Klimatologai pabrėžia, kad ilgalaikės prognozės visada kelia diskusijų net tarp profesionalų. Patikimiausi skaičiavimai galimi tik kelioms savaitėms į priekį, o visa, kas apima mėnesius, tėra tendencijos. Jas veikia daugybė veiksnių – nuo atmosferos cirkuliacijos ir sniego dangos iki vėjų krypties bei ciklonų aktyvumo.
Dėl to tie patys duomenys gali būti suprantami skirtingai. Vieni juose įžvelgia ankstyvos šilumos signalus, kiti mato kliūtis, kurios neleis atšilimui įsitvirtinti.
Apibendrinant, 2026 m. pavasaris Lietuvoje greičiausiai bus ne idiliškas, o permainingas. Vietoj aiškaus atšilimo gali laukti ilga sezonų kova, pilna šlapdribos, pilkų dienų ir nuolatinio neapibrėžtumo. O jei šiluma vėluos, visiškai įmanomas ir dar vienas pažįstamas scenarijus: pavasaris kaip atskiras metų laikas tiesiog „neišsiskleis“, užleisdamas vietą staigiam perėjimui į vasarišką šilumą.
Rašliava apie nieką!