Žemė iš kosmoso mato tik vieną Mėnulio pusę, kitą jis slepia nuo mūsų žvilgsnio. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad abi Mėnulio pusės skiriasi kur kas labiau, nei manyta anksčiau.
Tokias išvadas leido padaryti unikalūs mėginiai, surinkti iš nematomos pusės per Kinijos misiją „Chang’e 6“. Iki šiol mokslininkai Žemėje galėjo tirti tik medžiagą, pargabentą iš matomosios Mėnulio pusės ir tai buvo „Apollo“ misijų rezultatas.
Viskas pasikeitė 2024 metų pirmoje pusėje, kai kinų automatinė stotis pirmą kartą istorijoje sėkmingai paėmė ir į Žemę pargabeno mėginius iš nematomosios Mėnulio pusės.
Mėnulis turi du veidus
„Chang’e 6“ nusileidimo vieta, Pietų ašigalio–Aitkeno baseinas, laikoma viena seniausių Mėnulio sričių. Būtent iš čia paimti mėginiai leido atskleisti esminius skirtumus tarp dviejų pusrutulių.
Pirmiausia pastebėta, kad šie mėginiai buvo šaltesni nei tie, kurie buvo pargabenti NASA „Apollo“ programos metu.
„Matomoji ir nematomoji Mėnulio pusės labai skiriasi – tiek paviršiuje, tiek, tikėtina, ir gilumoje. Tai viena iš didžiausių Mėnulio paslapčių“, – sako tyrimo bendraautorius Yang Li.
Pasak jo, nuo seno buvo spėliojama, kad Mėnulio mantijoje yra didelis temperatūros skirtumas tarp pusių, tačiau pirmą kartą tai įrodyta pasitelkus tikras mėginių analizes.
„Mėnulį vadiname dviejų veidų kūnu“, – priduria jis.
Reti mėginiai iš gilumos
Mėginiai iš nematomosios pusės susiformavo prieš maždaug 2,8 milijardo metų, o tai rodo, kad jie yra labai seni. Jie kilo iš mantijos gelmių, kai magma į paviršių pakilo maždaug 1 100 °C temperatūroje.
Tai apie 100 laipsnių žemesnė temperatūra nei ta, kuri buvo nustatyta ankstesniuose, matomojoje pusėje surinktuose mėginiuose.
Kodėl toks skirtumas? Aiškaus atsakymo kol kas nėra, tačiau viena iš teorijų teigia, kad tai susiję su vadinamaisiais šilumą generuojančiais cheminiais elementais – uranu, toriu, kaliu, fosforu bei retaisiais žemės elementais.
Manoma, kad šių medžiagų Mėnulio nematomoje pusėje yra kur kas mažiau, nes jos galėjo „migruoti“ į kitą pusę dar tuo laikotarpiu, kai Mėnulis formavosi.
Mokslininkai taip pat svarsto, kad įtakos galėjo turėti masyvus susidūrimas su asteroidu, tokia katastrofa būtų galėjusi sukelti negrįžtamus pokyčius Mėnulio gelmėse, lėmusius iki šiol matomus skirtumus tarp abiejų pusių.
