JAV skelbiant apie sankcijų Baltarusijos valstybinei trąšų gamintojai „Belaruskalij“ atšaukimą, premjerė Inga Ruginienė sako matanti rizikų dėl to, kad šalies politikai kelia diskusijas apie šių apribojimų panaikinimą Lietuvoje, nors tokių prašymų iš prezidento Donaldo Trumpo administracijos šalis nėra sulaukusi.
„Aš rizikų matau (…) tame, kad mes patys dažnai prisidarome sau žalos. Mes dažnai kaltiname amerikiečius, baltarusius ar kažką kitą, bet patys kalbame ir eskaluojame tas temas, kurios dar net nebuvo keltos. Ir mes patys prisiprašome tam tikrų veiksmų. Niekas mūsų neprašė diskutuoti trąšų tranzito klausimu“, – interviu naujienų portalui „lrytas“ sakė Vyriausybės vadovė.
„Tai kaip dabar mūsų gerbiami politikai, kurie garsiai apie tai šneka, kurie apie tai kalba, įsivaizduoja, kad galėtų vykti trąšų tranzitas, kad amerikiečiai jau tą planuoja… Čia kaip toje pasakoje apie vilką – šauksi, šauksi ir prisišauksi. Tai čia labai panašus stilius“, – kalbėjo I. Ruginienė.
Anot jos, Lietuva ir kitos Europos Sąjungos (ES) šalys turi laikytis tvirtos pozicijos sankcijų Baltarusijai klausimu, kitaip bendrijos pozicija pradės abejoti strateginiai partneriai.
„Kai mes patys savimi nepasitikime, kai mes patys pradedame abejoti savo veiksmais, tai tada tais veiksmais abejoja ir kiti, ir mūsų strateginiai partneriai. Kaip ir sakau – prieš kaltinant kažką kitą, pirmiausiai mes turėtume pasidaryti išvadas savyje ir būti labiau ryžtingais, turėti stuburą, labiau neabejoti savo veiksmais. Ir tada, turbūt, rezultatas bus kiek kitoks“, – tikino I. Ruginienė.
Premjerė kartojo, kad nėra sulaukusi JAV prašymų dėl sankcijų baltarusiškoms trąšoms atšaukimo, ir pažymėjo, kad klausimai šia tema po jos susitikimo su amerikiečių pasiuntiniu Baltarusijoje Johnu Coale’u buvo keliami nepagrįstai.
„Galiu tą garantuoti – kad su manimi nebuvo jokių nei prašymų, net pokalbio tema nebuvo nukreipta ta linkme. Ir nepagrįstai, aš manau, po pirmo susitikimo, kada specialusis pasiuntinys buvo čia, Vilniuje, mes patys iškėlėme trąšų temą, nors amerikiečiai tos temos mūsų žemėje visiškai nekėlė“, – aiškino ji.
„Bet mes kažkodėl – vėlgi, gal įvairių baimių, nebaimių, abejonių vedami – patys pradėjome kalbėti apie trąšų tranzitą ir apie menamus prašymus. Tai kaip ir tada, taip ir šį kartą, šita tema jokiuose pokalbiuose nebuvo paliesta. Iš to galiu daryti išvadą, kad yra tam tikri dvišaliai susitarimai ir galbūt tų susitarimų spektras yra daug platesnis negu mums yra žinoma“, – pažymėjo I. Ruginienė.
Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra „Belta“ praėjusią savaitę pranešė, kad JAV atšaukia sankcijas Baltarusijos bankui „Belinvestbank“ ir Plėtros bankui, taip pat šalies Finansų ministerijai, trąšų kompanijoms – Baltarusijos kalio bendrovei ir „Belaruskalij“.
Apie tai pranešė derybose Minske dalyvavęs specialusis JAV pasiuntinys Baltarusijoje J. Coale‘as.
Kaip skelbė ELTA, prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad JAV sprendimo dėl sankcijų panaikinimo negalima sieti su ES sankcijų politika.
Tuo metu premjerės patarėjas Ignas Dobrovolskas sakė, jog amerikiečių sprendimai yra šalies nacionalinės politikos klausimas, o Lietuvos pozicija dėl sankcijų nesikeičia.
ELTA primena, kad pernai gruodį JAV specialusis pasiuntinys pažymėjo, kad diskusijos dėl sankcijų baltarusiškoms trąšoms bus tęsiamos toliau.
Buvusio JAV prezidento Joe Bideno administracija sankcijas Baltarusijos kalio trąšoms įvedė 2021 m. – praėjus metams po Baltarusijos prezidento rinkimų, kuriuos neteisėtai laimėjo Aliaksandras Lukašenka.
2022 m. sankcijas baltarusiškoms trąšoms pritaikė ir Europos Sąjunga (ES).
Tuo metu Lietuvos valstybinė įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ sutartį dėl trąšų tranzito nutraukė pagal 2022 m. priimtą Vyriausybės sprendimą, kuriame teigiama, jog „Belaruskalij“ kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Iki tol tranzitas turėjo vykti iki 2023-iųjų pabaigos.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
